geriausias inzinerinis sprendimasGegužės viduryje vyko VILNIUS TECH nuotolinio ugdymo platformos „Ateities inžinerija“ pavasario sesijos tematikos ,,Dizaino technologijos ir inovacijos“ projektinių darbų konkursas, kuriame mūsų gimnazijos IVb klasės mokinys Arnas Rutė ir IIc klasės mokinė Orinta Kiaulakytė pristatė darbą ,,Sekvencinė pavarų dėžė“. Darbas buvo įvertintas kaip geriausias inžinerinis sprendimas.

Pastebėjusi Arno susidomėjimą technologijomis (mokinys prasitarė, kad yra pasigaminęs 3D spausdintuvą ir atsispausdinęs savo augintinio skulptūrėlę pagal jo nuotrauką), pakviečiau jį dalyvauti projekte. Arnas sutiko, ir, kadangi yra motociklų sporto fanas, ėmėsi gaminti motociklo pavarų dėžę. Arno teigimu, sportininkai, galvodami apie transporto priemonės greitį, veikimo sklandumą, patogumą, patikimumą bei kitus kriterijus, savo transporto priemonėse naudoja sekvencinį pavarų dėžės tipą. Tokio tipo modelį nusprendė pagaminti Arnas. Jam talkino Orinta, puikiai parengusi projektinio darbo aprašą, sumaketavusi plakatą ir pristačiusi darbą konkurse.

Sekvencinės pavarų dėžės maketo kūrimo procesą Arnas pradėjo nuo domėjimosi, kaip veikia šis transmisijos tipas, nagrinėjo sekvencinės pavarų dėžės nuotraukas. Informacijos rinkimo procese labai padėjo įvairių motociklų detalių katalogai ir darbo patirtis su motociklais. Surinkęs projektui reikiamą informaciją, apskaičiavo norimus greičių dėžės perdavimus ir pradėjo modeliavimo darbus „Blender“ CAD programa. Pirmiausia buvo sumodeliuotos pagrindinė ir varomoji ašys. Ašys sekvencinėje pavarų dėžėje privalo turėti vietą, kurioje įsistato į guolius, kad užtikrintų laisvą jų sukimąsi dėžėje, taip pat turi būti paruošta vieta dantračiams bei jų fiksavimui. Varomosios ašies gale paskiriama vieta, kur galėtų būti montuojama perdavimo žvaigždė ar kardanas (automobilio atveju), o pagrindinėje ašyje paliekama vietos pavarų dėžei sujungti su sankaba. Sumaketavus ašis, sekė dantračiai, kurie, kaip išsiaiškino Arnas, yra trijų rūšių: visiškai sujungti su ašimi, slankiojantys ir laisvieji. Padarius ašis ir dantračius, reikėjo sumaketuoti pavarų dėžės būgną, šakutes ir ašeles šakutėms (šios detalės atsakingos už pavarų perjungimą). Pabaigoje sumaketuotas rėmas pavarų dėžės modeliui sudėti ir parinktos detalių spalvas.

Pabaigus pradinius braižymo darbus, brėžinius reikėjo paruošti spausdinimui. Detalėms paruošti Arnas pasitelkė „Ultimaker Cura“ programą, joje parinko norimus spausdinimo nustatymus ir išsaugojo pavarų dėžės failus gcode formatu. Spausdinimo darbams atlikti naudojo savadarbį Ender 3 stiliaus 3D spausdintuvą. Atsižvelgęs į filamentų gamintojo „FILALAB“ specialistų patarimus, pasirinko PLA (polylactic acid) plastiką, kuris tausoja aplinką, nes yra suyrantis (biodegradable). Šį plastiką mokiniams padovanojo UAB „Filalab“.  

Spausdindamas suprojektuotas dalis, Arnas susidūrė su pirmaisiais projekto nesklandumais: daugelis detalių yra sudėtingų formų ir reikalauja atramų, kurias atspausdinus reikia pašalinti. Šio proceso metu buvo sugadintos kelios pirmosios detalės. Atspausdinus visas detales ir pabandžius jas surinkti, iškilo dar daugiau nesklandumų: netinkamos guolių ir guoliaviečių paklaidos, pažeisti sriegiai varžtams, surenkant sulaužytos detalės ir pan. Taigi, netinkamų detalių kalnas ėmė vis didėti. Norint ištaisyti padarytas klaidas, teko sugrįžti net prie pačių pirmųjų žingsnių, ir beveik visą pavarų dėžę perdaryti dar keletą kartų. Dirbant prie projekto (braižant modelį bei spausdinant) prabėgo daugiau nei 1000 valandų, sunaudota 7,86 kg plastiko, bet tikslas pasiektas!

Džiaugiuosi savo mokiniais, nebijančiais iššūkių, ir sveikinu juos pasiekus tokių aukštų įvertinimų.

Biologijos mokytoja metodininkė Raimonda Kundrotienė