2015 m. balandžio 28 d. Gargždų „Minijos“ progimnazijoje vyko  konferencija „Savivaldybės institucijų lyderių bendradarbiavimas įgyvendinant socialinio ir emocinio ugdymo programas: realybė ir perspektyvos“, kurią organizavo  Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius ir   Klaipėdos rajono švietimo centras. Vaizdo reportažas.

Konferencijoje dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės Mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai – politinių partijų atstovai, rajono savivaldybės seniūnijų atstovai ir bendruomenių pirmininkai, VšĮ Lions Quest Lietuva direktorius Linas Slušnys, Socialinio ir emocinio ugdymo instituto direktorė dr. Daiva Šukytė, rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas ir vyriausieji specialistai, mokyklų vadovai, psichologai, socialiniai pedagogai, socialinių partnerių atstovai iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių ir Sveikatos apsaugos skyrių, Socialinių paslaugų centro, Visuomenės sveikatos biuro ir Policijos komisariato.

Konferencijos dalyvius sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės Mero pavaduotoja Violeta Riaukienė. Mero pavaduotoja gerai  žino socialinio ir emocinio ugdymo (toliau SEU)  svarbą auklėjant mokinius, nes pati, dar būdama mokytoja, ne vienus metus diegė „Antro žingsnio“ programą Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos pradinėse klasėse.

Konferencijos paranešimuose atsispindėjo rajono bendradarbiaujančių institucijų sutelkto darbo rezultatai. Visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė savo pranešime „Funkcionalus bendradarbiavimo rezultatų atspindys Klaipėdos rajono mokinių elgsenoje“ apžvelgė reguliarių tyrimų, vykdytų 2008 m., 2011 m.  ir 2014 m.,  duomenis, kurie rėmėsi ta pačia metodika, tais pačiais instrumentais ir apėmė visus nustatyto amžiaus mokinius. Lyginant  3 metų tyrimų statistiką, pastebima žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio vartojimo) mažėjimo  tendencija. Daugėja sportuojančių ir mankštą darančių mokinių. Patyčių procentas rajone irgi mažėja: 2008 m. patyčias patyrė  50,8 proc. mokinių – 2014 – 41,7 proc. (Lietuvoje 54 proc.).  Per  visus  tyrimo metus didėjo saugiai mokykloje besijaučiančių mokinių skaičius (2008 m.  saugiai mokykloje jautėsi 51,5 proc., o 2014 m. – 58,8 proc.). Labai nežymiai didėja mokinių negalvojančių apie savižudybę procentas – 2008 m. – 69,3 proc.,  2014 m. – 69,9proc.).

Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Diana Pipirienė  savo pranešime pateikė vaikų ir paauglių nusikalstamumo Klaipėdos rajone lyginamąją  analizę. 2010 m.–2014 m. laikotarpyje mažiausiai nusikaltimų buvo 2011 m. (21) ir 2014 m. (26).

2013 m. fiksuotas didžiausias nusikalstamumo skaičius – 83. Nusikaltimų dinamika Lietuvoje skiriasi nuo Klaipėdos rajono – 2012 m. ir  2013 m. šalyje nusikalstamumas mažėja, o 2014 m. – vėl auga. Nepilnamečių nusikalstamumo dinamika panaši į bendrą nusikaltimų skaičių. Daugiausiai nusikaltimų padaro vidurinėje mokykloje besimokantys mokiniai. Pranešėjos teigimu, nepilnamečių nusikalstamumas yra ne tik potencialus rezervas, bet kartu ir prognozės modelis ateičiai. Taigi kuo ankstesniame amžiuje bus užkirstas kelias nepilnamečių nusikalstamumui, tuo didesnė bus galimybė sumažinti nusikalstamumą ateityje.

Socialinio ir emocinio ugdymo instituto direktorė dr. Daiva Šukytė konferencijos dalyviams pristatė apibendrintus ugdymo ir ugdymosi aplinkos bei mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų tyrimo Klaipėdos rajono mokyklose rezultatus. Iš 20 rajono bendrojo ugdymo  mokyklų tyrime dalyvavo 18. Tyrimas turėjo 8 uždavinius - atlikti santykių kokybės analizę, įvertinti mokyklų bendruomeniškumą, nustatyti mokyklų saugumo indeksą, taisyklių ir susitarimų laikymąsi  ir nesilaikymą, atskleisti pasitenkinimą mokykla ir klase, nustatyti personalo pasitenkinimą darbu, įvertinti tėvų įsitraukimą, mokinių socialines ir emocines kompetencijas,  atskleisti mokymo/mokymosi sąlygas. Aukščiausias vertinimo indeksas – 5. Pranešėja pateikė daug įdomių pastebėjimų. Didžiausią bendrą pasitenkinimo mokykla  indeksą  turi tėvai (3,94), toliau  personalas (3,47), po jų atitinkamai seka 3-4 klasių mokiniai (3,41),  IX-XII klasių mokiniai (3,12) ir V-VIII klasių mokiniai (3,01). Tėvai ir personalas labiau patenkinti mokinių santykiais nei patys mokiniai (atitinkamai 3,25 ir 3,22). Mokiniai savo santykius vertina žemiau (atitinkamai III-IV klasės – 3,57, V-VIII klasės – 2,85, IX-XII klasės – 2,94). Socialinių ir emocinių kompetencijų lygis (asmeninės kompetencijos,  savimonė,  socialinis atsakingumas, tarpusavio santykiai, sprendimų priėmimas, savitvarda)  tiek V-VIII, tiek IX-XII klasėse yra žemiau negu  3 lygio, su keliomis išimtimis, kur šis  lygis pasiektas. Pastebėta, kad mokyklose, kur skiriamas dėmesys profesiniam tobulinimuisi socialinio ir emocinio ugdymo srityje, mokytojai kartu su mokiniais dalyvauja tariantis dėl taisyklių, o taisyklių laikomasi ten, kur yra rūpestingas auklėtojas ir kur jos nustatomos kartu su mokytojais. Tyrimų duomenys teikia informacijos apie tobulintinas veiklų sritis. Šis tyrimas bus pakartotas kitais mokslo metais - fiksuosime pokyčius. Tyrimas finansuojamas Klaipėdos rajono švietimo centro projekto „Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo plėtra  mokyklų bendruomenėse“, kurį  remia Klaipėdos rajono savivaldybė,  lėšomis.

Klaipėdos rajono Švietimo centro direktorė Ramutė Sirutienė pranešime „Socialinio ir emocinio ugdymo raida rajono ugdymosi įstaigose“  apžvelgė veiklos istoriją nuo 2007 iki 2015 metų, akcentavo nuolatinę rajono  savivaldybės ir VšĮ LIONS QUEST LIETUVA finansinę paramą, pažymėjo tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, pasidžiaugė strateginės  SEU programų įgyvendinimo grupės pagalba ir pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės SEU modelio viziją.

VšĮ LIONS QUEST LIETUVA direktorius, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys  savo pranešime kalbėjo apie socialinio ir emocinio ugdymo įtaką mokyklos bendruomenės psichinei sveikatai.

Savo pasisakymuose Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos direktorius A. Alčauskis ir direktoriaus pavaduotoja L. Kaltauskienė, Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorė S. Rudaitytė, Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja V. Petrošienė ir Dovilų pagrindinės mokyklos direktorius Arūnas Grimalis džiaugėsi, kad socialinis ir emocinis ugdymas suteikia mokyklos veiklai naujų atspalvių, stiprina bendruomenę, daugiau į mokyklos gyvenimą įtraukia mokinių tėvus.

Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktorius E. Žiedas perskaitė Socialinio ir emocinio ugdymo  Memorandumo „Mums rūpi kiekvienas vaikas“, kuriame išreikšta bendra samprata ir susitarimai,  tekstą. Gargždų Muzikos mokyklos trimitininkų ansamblis, vadovaujamas mokytojo A. Žiliaus, sukvietė visus konferencijos dalyvius pasirašyti Memorandumą.
Konferencijos darbą apibendrinusi Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja N. Gotlibienė teigė, kad Memorandumo pasirašymas yra geriausiais konferencijos darbo rezultatas. N.  Gotlibienė  kartu su Klaipėdos rajono Mero pavaduotoja V. Riaukiene įteikė  Padėkos raštus už iniciatyvų, kolegialų bendravimą ir bendradarbiavimą, aktyvią edukacinę veiklą, gražią partnerystę, profesionalią ir nuoširdžią pagalbą bei materialinę  paramą įgyvendinant Socialinio ir emocinio ugdymo programas Klaipėdos rajono mokyklose Socialinio ir emocinio ugdymo instituto direktorei dr. D. Šukytei ir VšĮ LIONS QUEST LIETUVA direktoriui L. Slušniui. Padėkos raštu apdovanota Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos bendruomenė už  ryžtą ir nuoseklumą įgyvendinant tvarų socialinį ir emocinį  ugdymą.

Memorandumas „Mums rūpi kiekvienas vaikas“

Konferencijos medžiaga

Vaizdo reportažas