Dituviškių mokytojų, vykdančių LIONS QUEST programą, kovo 23 dienos konferencijos moto tapo Erico Schapso žodžiai: „Tarpusavio santykiais paremta mokymosi bendruomenė yra tokia, kurios nariai jaučiasi vertinami, juos sieja asmeniniai ryšiai ir yra įsipareigoję vienas kito raidai ir brandai“. Nors kviesti buvo penkių rajono pagrindinių mokyklų pedagogai, tačiau atvyko tik iš Agluonėnų bei Kretingalės. Išklausyti aštuoni pranešimai, teigiantys vienokią ar kitokią Dituvos pagrindinės mokyklos mokytojų patirtį ieškant, studijuojant, dirbant su socialinio emocinio ugdymo programa, siekiant mokinių sąmoningumo, kuris ir yra jų pačių sėkmės garantas.

Direktorės pavaduotoja ugdymui Lina Nedveckienė priminė, jog mokykla LIONS QUEST programą, mokinančią, kaip nuosekliai, rūpestingai ir saugiai lavinti gyvenimo bei pilietiškumo įgūdžius, pradėjo taikyti nuo 2008 metų, o programos vykdytojai – klasių vadovai, išklausę šios programos seminarus ir turintys po vieną savaitinę pamoką, tarifikuotą iš klasės vadovo valandų. Giliausiai šaknis įleidusios „Paauglystės kryžkelės“ (nuo 2008 m.). „Antras žingsnis“ žengia nuo 2011 metų. Tik antrus metus (nuo 2014 m.) skamba „Raktai į sėkmę“, o „Laikas kartu“ – ateities programa (nuo 2016 m. rugsėjo mėn.).

5 klasės vadovė Jolanta Petraitienė pasidalijo patirtimi dirbant su penktokais. 8 klasės auklėtoja Virginija Gatulytė į „Paauglystės kryžkelių“ ypatumus pažvelgė jau iš laiko perspektyvos – 5-8 klasių kurso. Abi programos vykdytojos pasidalino pavyzdžiais iš praktikos, kaip sprendžia priekabiavimo problemas, vykdo žalingų įpročių, priklausomybės ligų, elgesio krizių prevenciją, skatina asmenybės formavimąsi, mokant bendrauti, valdyti emocijas, priimti tinkamą sprendimą, ugdytis teigiamas vertybes, pažinti pirmiausia save, gerbti  save ir kitus.

Socialinius emocinius gebėjimus, dirbant su „Antro žingsnio“ programa, ugdo pradinių klasių mokytoja Birutė Arlauskienė. Vaizdus praktinio darbo pristatymas leido klausytojams suvokti, kaip 2 klasės mokiniai konstruktyviai mokosi valdyti impulsus, pyktį, spręsti problemas, ugdosi empatiją. Anot mokytojos, vaidinimai yra viena veiksmingiausių technikų socialiniams įgūdžiams formuoti, nes jie suteikia galimybę pateikti pavyzdį, pakartoti įgūdį ir gauti grįžtamąjį ryšį. Svarbiausias rūpestis – išmokyti vaikus gebėti taikyti žinias skirtingose situacijose. Kai tai pavyksta, sėkmingas ir mokymo įtvirtinimas. Norint pasiekti didžiausią veiksmingumą, įgūdžius būtina stiprinti ir praktiškai tarp atskirų pamokų, ir po to, kai jau visos pamokos išdėstytos.

10 klasės vadovė Zuzana-Genovaitė Grinienė, mokykloje turinti didžiausią darbo su LIONS QUEST programa patirtį, apžvelgė mokymosi tarnaujant ir savanoriaujant ypatumus, grįsdama praktiniais mokinių darbais. Pasak mokytojos, savanorystė – puikus būdas pakeisti įprastą gyvenimą, permąstyti tikslus, sudaryti pagrindą karjerai arba pakeisti veiklos pobūdį. Tai geriausia galimybė tik baigusiems mokyklą jauniems žmonėms, kurie dar neturi tvirto nusistatymo, ko siekti toliau. Mokytoja viliasi, jei mokinio pasirinkta profesija bus susijusi su atlikta savanoriška veikla, tuomet lengviau jam seksis mokytis, nes jau bus įgijęs patirties ir motyvacijos. Pristatyta vaizdinė medžiaga, kaip auklėtiniai susipažino su pedagogo, socialinio darbuotojo, staliaus, dailidės specialybėmis ir kaip atsiskleidė mokinių individualūs talentai bei gebėjimai.

Anketinės 5-10 klasių 45 dalyvių apklausos, siekiant išsiaiškinti socialinio emocinio ugdymo naudą mokinių asmenybės ugdymui(si), duomenis pristatė 6 klasės vadovė Renata Padeginskienė. Tirtos tarpusavyje susijusios kompetencijų sritys: savimonės, savitvardos, socialinio sąmoningumo, bendravimo, atsakingo sprendimų priėmimo. Kitaip tariant – gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje. Mokytojo pažymėjo, jog sėkmė ne tik mokykloje, bet ir kitose veiklos srityse lydės tuos mokinius, kurie realiai vertina savo galimybes, tinkamai valdo jausmus ir kontroliuoja elgesį, tiksliai interpretuoja socialinės aplinkos ženklus, veiksmingai sprendžia tarpasmeninius konfliktus, priima tinkamus sprendimus sandūroje su kasdieniais sunkumais.

Įspūdžiais ir patirtimi iš sėkmę patyrusio bendro tėvų ir vaikų susirinkimo pagal „Paauglystės kryžkelių“ programą dalinosi 9 klasės auklėtoja Aurelija Daugėlienė, kuri vadovaujasi Abraomo Linkolno tiesa: „Neprivalau laimėti, bet privalau būti teisingas. Nebūtinai man turi pasisekti, bet privalau gyventi įžvalgiai“. Vadovaudamasi šiuo principu, mokytoja praktiškai atkartojo praėjusiais metais vesto susirinkimo „Kaip ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi“ detales. Konferencijos dalyviai atliko testus, užduotis, žaidė žaidimus, tiesiai  klausiančius, kieno yra vaikas, vaizdžiai demonstruojančius, kas yra vaikas visuomenėje, šeimoje, kas su juo nutinka, kai nustojama juo rūpintis, kas yra pasitikėjimas savimi ir kokia svarbi tėvų atsakomybė – išugdyti tvirtai pasitikintį žmogų. Juk nieko nėra svarbiau už jauno žmogaus vidinę stiprybę, gebėjimą savarankiškai pasirinkti, spręsti ir įveikti sunkumus. Anot mokytojos, LIONS QUEST programa mokiniams suteikia įrankių, žinių ir įgūdžių, o tokie susitikimai tėvams teikia žinojimo, kaip paremti savo vaikus, kai šie atsiduria gyvenimo kryžkelėse.

7 klasės vadovė Sandra Grinkovienė konferencijos dalyviams vaizdžiai pademonstravo socialinio emocinio ugdymo metodus, kurie motyvuoja šiuolaikinius mokinius, skatina aktyviai dalyvauti veikloje. Pristatyti metodai, susiję su kūno kalba, skirti susipažinimui, savęs ir draugo vertinimui, sėkmingam bendravimui, gebėjimui ne girdėti, bet išgirsti ir įsiklausyti. Įsiminė praktiškas mokymas ir visiems priimtinas  pedagogės pasiūlymas, kaip pasirinkti tinkamus mokymo būdus ir metodus, kai, deja, ne visada tinka tradiciniai, interaktyvieji ar aktyvieji. „Stebuklinga dėžutė“, „Kumštis“, „4 kūno kalbos raktai“, „Bingo“, „Informacija“, „Ką sako kūnas“, „Įvertink draugą“, „Sinkveino“ metodų bandymai ne vienam dalyviui buvo naujiena, ateityje virsianti ne vieno mokytojo tyrimo keliu, siekimo, veikimo būdu ar veiklos tvarka, sąmoningai naudojama kokiam nors tikslui pasiekti.

Dženė Kreig yra sakiusi: „Svarbu ne tai, ką kartkartėmis darai, bet ką darai diena iš dienos“. O socialinis emocinis vaiko ugdymas mokykloje – nenutrūkstantis ir vis atsinaujinantis procesas, už kurio sėkmę atsakingi ne tik pedagogai, bet visa visuomenė.

Aurelija Daugėlienė,
lietuvių kalbos mokytoja

KONFERENCIJOS VAIZDO ALBUMAS (google+)

KONFERENCIJOS VAIZDO ALBUMAS (facebook)