Spalio 30 d. Gargždų „Vaivorykštės” gimnazijoje į kasmetinę metodinę konferenciją „Kolega – kolegai” susirinko mokytojai iš Gargždų „Kranto“, Plikių I. Labutytės, Lapių, Kretingalės, Vėžaičių, Dovilų ir Šiūparių pagrindinių mokyklų, Klaipėdos „Ąžuolyno“ ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijų. Konferencijoje dalyvavo Utenos Dauniškio gimnazijos vadovai ir mokytojai, kuriems gimnazijos socialinė pedagogė Rosita Jankauskaitė ir psichologė Rūta Lukošienė pristatė SEU programą „Raktai į sėkmę”. Svečiai domėjosi „LIONS QUEST” programos integravimo į klasės vadovo ir projektinę veiklą galimybėmis.

Gimnazijos metodinės veiklos koordinatorė, konferencijos idėjos sumanytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nijolė Balčikonytė pasidalino prasmingomis mintimis apie mokytoją, retoriškai klausdama: ko reikia, kad būtum geras mokytojas? „Reikia pašaukimo, vidinės šilumos, supratimo ir gebėjimo matyti pasaulį kito žmogaus akimis,“ – sakė pavaduotoja ugdymui. Pasak jos, mokytojas visada buvo ir bus autoritetas, tik jei anksčiau buvo pagrindinis žinių nešėjas, tai dabar – veiklos moderatorius. Šiais mokslo metais norėta išgirsti vieni kitus – juk iki šiol dažniausiai metodinėse sesijose bendraudavome susibūrę tik į to paties mokomojo dalyko mokytojų grupes. Šių metų tikslas – bendrystė. Juk artėjame į brandų gimnazijos 30-ąjį jubiliejų. Baigdama pavaduotoja ugdymui akcentavo – mes tikrai turime ko pasimokyti vieni iš kitų. (Vaizdo įrašas)

Puiku judėti ir judesiui suteikti prasmę. Judesys paįvairina mokymą(si). Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rasa Rusteikienė ir anglų kalbos vyresnioji mokytoja Viktorija Godiliauskienė kalbėjo apie kinestetinį mokymo(si) stilių. Mokytojos pristatė ugdymo(si) metodus, tinkančius įvairių dalykų pamokose: „Numušk kūgį”; „Šokinėk klasę”; „Įsijunk į ritmą”; „Pasirink” ir kitus. Abejingų neliko – mokytojai čia pat, salėje, išbandė šiuos mokinius aktyvinančius metodus. (Vaizdo įrašas)

Netradicinės pamokos netradicinėje erdvėje įsimenamos ilgam. Geografijos vyresnioji mokytoja Birutė Gudauskienė kalbėjo apie GPS panaudojimo galimybes pamokose. Mokytoja pasidalino patirtimi papasakodama, kaip mokiniai, susiskirstę į grupes ir gavę konkrečias užduotis, pasinaudodami išmaniaisiais telefonais, ieškojo Gargždų miesto gatvių, išsiaiškino, kaip veikia GPS konkrečioje miesto aplinkoje. Patirta sėkmė – mokiniai noriai atliko užduotis, įgijo praktinės patirties. (Vaizdo įrašas)

„Istorija irgi yra menas, nes ją nuo gimimo globoja mūzos. Gerą esė gali sukurti  tik tas, kuris puikiai išmano temą, pateikia moksliškai pagrįstą požiūrį”, – teigė istorijos ir pilietinio ugdymo mokytoja ekspertė Vidutė Petrauskienė. Mokytoja pasidalino patirtimi, kaip moko mokinius rašyti mokslinius tekstus, kaip padeda iškelti probleminius klausimus ir į juos argumentuotai atsakyti. (Vaizdo įrašas)

Dailės ir technologijų mokytoja ekspertė Joana Lukienė kalbėjo, kaip, taikydama konkrečias užduotis, sudomina mokinius, ugdo jų kūrybinius gebėjimus. Pasak mokytojos, tik mažais žingsneliais, nesiblaškant, susikaupus einama kūrybinės sėkmės link. Aptardama pamokų ciklą ir analizuodama mokinius aktyvinančius metodus, mokytoja pateikė įdomių mokinių darbų pavyzdžių. (Vaizdo įrašas)

„Kritinio mąstymo ugdymas – vienas iš svarbiausių šiandieninės mokyklos uždavinių. Diktuoti medžiagą, atlikti tik vadovėlio užduotis – darosi  neįdomu,“ – sakė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rasa Rusteikienė kalbėdama tema „Mąstymo žemėlapiai – mokinių kritinio mąstymo ugdymui”. Pasiremdama konkrečių literatūros pamokų pavyzdžiais, mokytoja pasidalino patirtimi, kaip ugdo mokinių kritinį mąstymą, jų kūrybinius gebėjimus, stiprina mokinių socialinius įgūdžius. (Vaizdo įrašas)

Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Nerija Valinčienė akcentavo kontekstų reikšmę mokantis suvokti įvairių mokomųjų dalykų tekstus, rašyti samprotavimo ar literatūrinį rašinius, aptarė, koks kontekstas labiau tinka samprotavimo ir koks literatūriniam rašiniui. Mokytoja pateikė įvairių kontekstų panaudojimo pavyzdžių. (Vaizdo įrašas)

Kaip vaizdo pateiktys ugdo aktyvaus klausymosi įgūdžius, kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja Giedrė Poškienė (pranešimas „Vaizdo pateiktys – aktyvaus klausymosi įgūdžiams“). Klausymasis, pasak mokytojos, turi būti aktyvus procesas, padedantis ne tik išgirsti informaciją, bet ir ją apdoroti, interpretuoti. Mokytoja pateikė įdomių pavyzdžių, kaip mokiniai, pasinaudodami vaizdo įrašais, dirbdami pamokoje grupėse, pagilina žinias, taikydami keturių kampų metodą. Pasak mokytojos, vaizdo įrašai ne tik pagyvina pamoką, bet ir leidžia pasitikrinti, ar gerai užduotis atlikta, diferencijuoti namų darbus, pavyzdžiui, papildyti matytą vaizdo įrašą vadovėlio medžiaga, suformuluoti įdomesnius pokalbio klausimus ir kt. (Vaizdo įrašas)

Savo pranešimą „Emocinis mokinių ugdymas“ lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Daiva Toliušienė pradėjo pasiremdama mokslininko Einšteino mintimis: protu neįmanoma išspręsti visų problemų, jas galima išspręsti remiantis vaizduote. Mokytoja pasidalino patirtimi, kaip pirmokus gimnazistus moko kurti empatinius tekstus, ugdančius ne tik jų kūrybinius gebėjimus, bet ir emocinį intelektą. Aptardama programinius autorius, mokytoja išskyrė tuos rašytojų kūrinius, kurie labiausiai patrauklūs mokiniams, perskaitė jaudinančių mokinių rašinių pavyzdžių.(Vaizdo įrašas)

Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Zofija Vaitkuvienė kalbėjo ne mažiau aktualia tema –„Kaip įtraukti mokinius į ugdymo(si) aplinkos kūrimą?“ Mokytoja akcentavo, kad tarp mokinių ir mokytojo visada turi vyrauti pasitikėjimas ir pagarba. Čia svarbu viskas: ir su kuo mokinys sėdės, kad suolo draugas netrukdytų, o padėtų mokytis, ir geranoriškas bendravimas su mokytoja, ir mokytojos bei mokinių sukaupta kabinete medžiaga, kuria jis bet kada gali pasinaudoti, ir įvairių mokinių darbų ekspozicijos, ir informacija Tamo dienyne ar socialiniuose tinkluose. „Aš taip pat noriu išmokti iš mokinių, kaip įdomiai vesti pamokas,“ –  juokaudama sakė mokytoja, kuriai pamoka apie literatūrą, kaip apie sielos maistą, labai svarbi. Cituodama poetą V. Mačernį, mokytoja prisipažino: „Smagu, kai mokiniai trokšta pažinimo. Tai džiugina ir stiprina“. (Vaizdo įrašas)

Kaip vesdama netradicines pamokas gamtoje skatina mokinius pažinti ir saugoti aplinką, kalbėjo biologijos mokytoja metodininkė Raimonda Mankevičienė. Jos „Ekologinis takas pagal baltų tikėjimą“ orientuotas į gamtos ekologines problemas. Jis netradiciškai supažindina ne tik su baltų tikėjimu, bet ir ugdo etninę kultūrą, suteikia nepakartojamos pažinimo patirties, skatina mokinį mylėti ir tausoti gamtą. (Vaizdo įrašas)

Anglų kalbos mokytojos metodininkės Giedra Aliulienė ir Alina Kalinauskienė kalbėjo apie internetinių mokomųjų programėlių „Quizlet“ bei „Quizizz panaudojimo galimybes. Mokytojai turėjo galimybę čia pat įsitikinti programėlių privalumais. (Vaizdo įrašas)

Metodinės sesijos refleksija – etikos mokytojos metodininkės Ilmos Agajan pasisakymas „Interaktyvių pristatymų kūrimo programos Mentimeter galimybės – šiuolaikinei pamokai“. Pristatydama interaktyvios svetainės privalumus, mokytoja paragino įvertinti šios dienos renginį. Ekrane nušvito žodžiai: įdomu, informatyvu, praktiška, naudinga, profesionalu, smalsu, empatiška... (Vaizdo įrašas)

Antroje konferencijos dalyje gamtos mokslų, IT, matematikos ir kitų mokomųjų dalykų mokytojai klausėsi Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos fizikos mokytojų ekspertų Virginijos Gineikės ir Sauliaus Žukausko paskaitos „Gabių vaikų ugdymas“.

Tik tikėdamas mokinio gebėjimais ir galimybėmis, mokytojas gebės žinias perteikti kūrybiškai. Jis ieškos naujų mokymo metodų, nes jų įvairovė išvaduoja mokymąsi iš nuobodaus akademiško monotoniškumo, daro jį patrauklesnį, o mokiniui suteikiama galimybė pajusti kūrybinio atradimo džiaugsmą. Taigi, visos geros idėjos, išgirstos iš mokytojų praktikų, buvo skirtos šiuolaikinei pamokai. Mes iš tiesų turime kuo pasidžiaugti.

 

Jūratė Buivydienė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos  mokytoja  metodininkė

 

 

Scroll to top