Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje vyko konferencija „Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ugdymas, ankstyvoji intervencija ir įtrauktis“. Į konferenciją susirinko beveik 200 dalyvių, tarp kurių buvo ne tik Klaipėdos rajono, bet ir aplinkinių rajonų ypatingų vaikų tėvai, juos ugdantys mokytojai ir specialistai, sprendimų priėmėjai.

Moderuojant Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorei Neringai Tarvydienei įvairių sektorių atstovai įvardino pagrindinius iššūkius, iškylančius sistemai, institucijai, šeimai, siekiant užtikrinti vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, poreikius. Taip pat pateikta ir pasiūlymų, kaip šiuos iššūkius įveikti. Konferencijos svečiai: klinikinė psichologė, VšĮ „ISADD Lietuva“ direktorė iš Australijos Jura Tender ir VšĮ „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkė, mama Daina Valkerienė tikslingai dalinosi savo žiniomis tiesiogiai kreipdamosi į konferencijoje dalyvaujančius tėvus.

Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Jolita Narkevič savo pranešime akcentavo, kad „pagrindinė suaugusiųjų, ugdytojų pagalba autizmo spektro sutrikimą turinčiam vaikui turėtų būti orientuota į vaiko parengimą savarankiškam ar iš dalies savarankiškam gyvenimui bei svarbių savitarnos įgūdžių stiprinimą“. Klaipėdos rajono PPT duomenimis, 2017–2018 m. m. įvairiapusių raidos sutrikimų nustatyta 43 vaikams.

Palyginti su kitomis aplinkinėmis savivaldybėmis, šie skaičiai yra didesni ir parodo, kad rajono specialistai, bendruomenė siekia identifikuoti vaikus, kuriems reikalinga pagalba. Direktorė pabrėžė, kad 2016 metais savivaldybei papildomai finansuojant psichologų etatus, atsirado galimybė teikti pagalbą 14 ikimokyklinių ugdymo įstaigų ir daugiafunkcių centrų. Pastebima reikšmingų pokyčių: pagerėjo ankstyvosios raidos sutrikimų atpažinimas, greičiau atliekamas raidos vertinimas, greičiau PPT pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl programų pritaikymo ir pagalbos teikimo.


Paslaugos turi būti ne tik Vilniuje ir Kaune

Pranešėja Jolita Narkevič pabrėžė, kad svarbu kuo anksčiau pastebėti galimą sutrikimą, padėti tėvams įveikti nerimą ir baimes, išankstines aplinkinių nuostatas, užtikrinti galimybę kvalifikuotai atlikti vaiko išsamesnį vertinimą ne tik Kaune ir Vilniuje, bet ir Klaipėdos regione. Svarbu laiku užtikrinti korekciją sunkumų patiriantiems vaikams, didinti specialistų kiekį įstaigose, steigti ergoterapeutų etatus, kurie turėtų tinkamų įgūdžių dirbti su šiais vaikais tiek klasėje, tiek popamokinėje veikloje.

Būtina rasti galimybių pritaikyti ugdymo ir poilsio erdves šiems vaikams, įtraukti ergoterapeutus, organizuoti mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, popamokinę veiklą (atsižvelgiant į individualias vaikų galimybes, autizmo sunkumo laipsnį), priežiūrą (suteikiant tėvams laisvo laiko asmeninėms reikmėms), pasitelkiant savanorių, kurie turėtų žinių ir kompetencijų, reikalingų darbui su šiais mokiniais. Deja, labai problematiškas ugdymo programų nelankstumas integruojant ir ugdant vaikus su įvairiapusiais raidos sutrikimais.

Konferencijoje buvo pateiktas pasiūlymas steigti Vakarų regione Ankstyvosios raidos centrą. Jolita Narkevič nurodė, kad tai „tikslinga ir prasminga tėvų ir vaikų atžvilgiu, informacijos perdavimo ir korekcijos tęstinumo, neįgalumo lygio nustatymo ir kitiems klausimams efektyviai spręsti, kad VRT, PPT ir VRC būtų viename pastate“. Pabrėžė, kad „vaikų, su galimu ir esamu įvairiapusiu raidos sutrikimu, intelekto vertinimą prasminga atlikti tik medicinos įstaigoje (stacionare), iš karto vertinat ir jų emocinę, ir psichologinę būklę. Būtina stiprinti PPT, VRT, VRC, PSPC, NDNT ir kitų įstaigų bendradarbiavimą, perduodant informaciją, numatant pagalbos būdus. Būtina mediatoriaus, socialinio darbuotojo ar socialinio pedagogo pagalba kuruoti šeimoms.

Reikalingas kompleksinės pagalbos prieinamumo atokesnėse vietovėse stiprinimas, atskirų erdvių šiems vaikams ugdyti organizavimas ir paruošimas. Tėvus (globėjus, rūpintojus), švietimo įstaigas būtina aprūpinti korekcinėmis, sensorinės stimuliacijos ir ugdymo metodikomis bei priemonėmis. Svarbu organizuoti tėvų (globėjų, rūpintojų), pedagogų ir mokytojų padėjėjų savitarpio paramos grupes.

Patirtimi apie autistiškų vaikų ugdymą bei tėvų patiriamus iššūkius dalijosi Dovilų pagrindinės mokyklos komanda: direktorius Arūnas Grimalis, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Jurgulienė, specialioji pedagogė Svaja Venckienė, pradinių klasių mokytoja, autistiško vaiko mama Aušra Triušytė. Jų pranešimas susirinkusiuosius sužavėjo, sujaudino ir įkvėpė. Šioje mokykloje, anot direktoriaus, beveik kiekvienoje klasėje yra po du vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą. Pranešėjų komandoje esanti mama patikino, kad tėvams diagnozę labai sunku priimti, jokia reali pagalba šeimai nesuteikiama.

Vadovai teigė, kad strateginiai dokumentai skambūs, bet kai susiduriama su realybe, įtraukties procesas yra labai sudėtingas ir reikalaujantis labai didelių pastangų. Požiūris ir lūkesčiai nesutampa: švietimo strategai turi vienų lūkesčių mokyklai ir rezultatams, vaikų tėvai – kitų. Įtraukties procesui ir šių vaikų ugdymui taip pat trukdo įsigalėjęs mokyklų reitingavimas ir „prestižinių mokyklų sindromas“. Mokyklos nėra skatinamos integruoti ypatingų poreikių turinčius vaikus (tai reikalauja ne tik papildomų žmogiškųjų, bet ir finansinių išteklių). Šios mokyklos sėkmė yra stipri specialistų komanda ir gebėjimas priimti iškilusius iššūkius.

Dirbo ir požiūrį keitė visa mokyklos bendruomenė. Konferencijos pranešėju taip pat tapo mokinys Emilis, kurio interviu įrašas buvo pristatytas dalyviams. Emilis pasakojo, kaip jaučiasi mokykloje, kaip jam sekasi bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, pasidalino savo patirtimi. Pranešimas buvo iliustruotas autistiškų vaikų piešiniais, tvarkaraščių pavyzdžiais ir praktinėmis rekomendacijomis mokytojams.


Esami pagalbos mechanizmai turi būti lankstūs

Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė dr. Asta Kandratavičienė savo pranešime akcentavo, kad neįgaliųjų integracija yra ne vieno socialinio sektoriaus problema – turi įsitraukti visi sektoriai. Pranešėja taip pat pristatė, kokios galimybės pasinaudoti esamomis finansuojamomis priemonėmis ir kvietė aktyviau naudotis esamais mechanizmais.

Labai svarbus buvo Lietuvos darbo biržos Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjo Vyginto Morkūno pranešimas. Pranešėjas informavo, kad darbo biržos specialisto atsakomybė – profesionalus požiūris į kiekvieną situaciją, žingsnis po žingsnio teikiamos individualios paslaugos atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, darbingumą, emocinę nuotaiką ir kt.

Akcentuojamas bendradarbiavimas – neįgaliųjų asmeninis suinteresuotumas aktyviai dalyvauti integracijos procese. Pristatytos neįgaliųjų įdarbinimo Lietuvoje galimybės ir aktyvios darbo rinkos priemonės kuruojamos institucijos. Svarbu gebėti pasinaudoti esamomis priemonėmis, taip pat derinti ir identifikuoti, kokios specifinės priemonės ir paslaugos turėtų būti teikiamos asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimą.


Tėvų ir mokyklos susikalbėjimas yra labai svarbus

VšĮ Dovilų socialinių iniciatyvų centro vadovė Šarūnė Petruškevičienė skaitė pranešimą apie kompleksines paslaugas šeimai. Pristatytas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, kartu su VšĮ Dovilų socialinių iniciatyvų centru ir Klaipėdos rajono paramos šeimai centru vykdomas projektas, kurio tikslas – padidinti bendruomenėje teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę, plėtoti paslaugas šeimai.

Juros Tender, lietuvių kilmės klinikinės psichologės, VšĮ „ISADD Lietuva“ direktorės, pranešimas sulaukė išskirtinio dėmesio. Pirmoje pranešimo dalyje akcentuotas bendraamžių vaidmuo ugdant vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, pristatyti įtraukties būdai. Pranešėjos teigimu, jei norima, kad vaikas būtų visuomenės dalis, jis turi mokytis bendruomenėje. Socialiniai įgūdžiai nesusiformuoja būnant kamputyje, jie formuojasi bendruomenėje. Pranešėja įvardino kiekvieno vaiko identifikavimo ir jam keliamų tikslų nustatymo svarbą.

J. Tender pabrėžė, kad kiti mokiniai, bendraudami su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų, gauna didelę naudą, nes jie mokosi būti tolerantiški kitokiems, gerbti kitų poreikius, būti dosnūs. Įtraukti į pagalbos teikimo procesą, jie įgyja pasitikėjimą ir atsakomybę. Pasak pranešėjos, įtraukties procesas turi būti valdomas suaugusių asmenų. Pranešime buvo pristatyti pagrindiniai bendraamžių įtraukties būdai. Antroje pranešimo dalyje J. Tender kreipėsi į tėvus. Nurodyta, kad tėvai turi nusistatyti realius tikslus. Pasak pranešėjos, mokymosi tikslas yra paruošti vaiką sėkmingam suaugusiojo gyvenimui. Akcentuota, kad būtina įvertinti turimus įgūdžius ir nustatyti, kokių įgūdžių dar reikia, susirašyti nusistatytus prioritetus. Pranešėja akcentavo tinkamos mokyklos pasirinkimo svarbą, atkreipiant dėmesį į jos dydį, atstumą nuo namų bei esamą mokyklos kultūrą. Baigdama pranešėja pabrėžė, kad kiekvienas vaikas turi turėti galimybę būti bendruomenės dalimi, o visi suaugusieji turi būti už tai atsakingi ir užtikrinti, kad vaikai turėtų kuo mažiau neigiamų patirčių.

Paskutinį pranešimą „Pagalba vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą: tėvų vaidmuo ugdymo procese“ skaitė VšĮ asociacijos „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkė, mama Daina Valkerienė. Pranešėja detaliai pristatė, kaip įvertinti vaiko poreikius ir atlikti jų analizę, kaip komunikuoti su mokykla, kas yra vaiko ugdymas, kaip sudaryti planą ir jo laikytis.

Diskusijų metu buvo identifikuota, kad visi sektoriai turi bendradarbiauti. Tėvai, mokytojai, specialistai ir mokyklos turi jungtis į pagalbos grupes ir keistis informacija bei patirtimi. Sistema turi būti lanksti ir orientuotą į žmogų. Specialistai ir kiti konferencijos dalyviai turi tęsti darbą ir tarpusavyje palaikyti ryšį, o sprendimų priėmėjai – įgyvendinti šios konferencijos metu įvardintus problemų sprendimo būdus.

Konferenciją organizavo Klaipėdos rajono savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Klaipėdos rajono švietimo centras, Gargždų socialinių paslaugų centras, Klaipėdos rajono pedagoginė psichologinė tarnyba, Dovilų pagrindinė mokykla, VšĮ asociacija „Kitoks vaikas“, Klaipėdos rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba, VšĮ „ISADD Lietuva“, Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla.

Šios konferencijos dalyviai: mokytojai, visuomenės sveikatos specialistai, mokytojų padėjėjai, psichologai, spec. pedagogai, logopedai, mokyklų vadovai, savivaldybių administracijos tarnautojai, Bendruomenės sveikatos tarybos nariai, politikai, Lietuvos darbo biržos, Neįgaliųjų reikalų departamento, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Renginio metu savo veiklą pristatė VšĮ „Revilita“, Gargždų „Viltis“, įmonės „Slaugivita“, „Gudragalvis“ ir VšĮ „Pojūčių pasaulis“, BĮ Gargždų socialinių paslaugų centras.

 

2017-11-06 Konferencijos „Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ugdymas, ankstyvoji intervencija ir įtrauktis“ medžiaga

 

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Klaipėdos rajono Švietimo centras

Scroll to top