Pasitikėjimas- aktuali jaunimo problema- tokia tema buvo diskutuojama gimnazijos tarybos pirmininkės mokyt. D. Vepštienės sumanytoje ir organizuotoje bendroje gimnazistų, jų tėvelių ir pedagogų popietėje. Pradėdama renginį jo vedėja mokyt. I. Juciuvienė susirinkusius supažindino su gimnazistų anketinės apklausos rezultatais, kurie buvo tarsi kelrodė žvaigždė tolimesnei diskusijai, minčių lietui. Atviras apklausos rezultatų paviešinimas vertė susimąstyti ne vieną popietės dalyvį, įsivertinti ir įvertinti kiekvieno indėlį į minimos problemos sprendimą ar abuojumą jai. Džiugina tai, kad dauguma gimnazistų išreiškė pasitikėjimą savo tėveliais, vis daugiau jų pasitiki arba siekia pasitikėti savimi, klasiokais. Jaučiamas pasitikėjimas mokytojais, klasės vadovais- apie 4 proc. apklaustųjų įvardija tai.

Svarių pastebėjimų šiuo klausimu išsakė mamos D. Radžienė, A. Žąsytienė, V. Dirgėlienė pabrėždamos, kad pasitikėjimą savimi vaikuose skiepija nuo elementarių veiksmų, suteikdamos jiems galimybę tapti kulinarais ar „ūkininkais“, pastebėjusios savo atžalose talento blyksnį vienoje ar kitoje srityje, niekad nepraeina pro šalį, dažnai, besiremdamos savo pačių patirtimi ir autoritetu įgalina sūnų ar dukrą permąstyti vertybių skalę ar dar tebebręstančius įsitikinimus. Gimnazijos direktorė L. Navickienė dėkojo mamoms už drąsą, bendruomeniškumą, bene svariausią šeimos indėlį ugdant savo vaikuose pasitikėjimą savimi, kas be pasitikėjimo tėvais vargu ar būtų įmanoma pasiekti. Kalbėjusios mokytojos I. Žemgulienė, V. Stonkuvienė, A. Dobradziejūtė, abiturientai Kristijonas, Dominykas, Lijana įvertino kiekvieno mūsų galimybes ir siekį, tiesiant kelią pasitikėjimo link, savikritiškai prisimindami įdomesnes savo gyvenimo akimirkas, kurios vertė vienaip ar kitaip pažiūrėti į savo reakciją jų metu. Renginio vedėja puikiai vadovavo diskusijai, trumpas pauzes tarp pasisakymų užpildydama „gyvais“ pavyzdžiais iš savo ar pažįstamų patirties, vedančios žmogų didžiojo pasitikėjimo link- tai ir savęs drąsinimas, savojo hobio turėjimas ar... nebijojimas klysti.

Pasitikėjimas yra sąlyga tarpusavio santykiams. Savimi ir kitais pasitikintys žmonės yra linkę bendradarbiauti. Nepasitikėjimas iššaukia nepamatuotą atsargumą, nusiteikimą, kad viskas baigsis blogai- tai savotiškas stresas. Tad jei mums trūksta pasitikėjimo tiek savimi, tiek kitais- galbūt verta to išmokti? Sako, tam daug kelių esama- tai sąžiningas ir atviras bendravimas, gebėjimas įsiklausyti į kito nuomonę (net ir nesutinkant), pažadų laikymasis, įsipareigojimų vykdymas ar nusiteikimas padėti. Ir dar: ar didžiajam PASITIKĖJIMUI pasiekti mums kartais netrukdo mumyse tūnojantys vidiniai konfliktai tarp dangaus ir pragaro? Kaip su jais susidoroti? – šiuos klausimus šiandien kryptingai ir sėkmingai sprendžia šios srities specialistai (psichologai ir pan.) . O mums belieka tikėti jais (nenuvertinant ir savo nuomonės, patirties, pavyzdžių)- būkime veikliais, turėkime tikslą, teisingai pasirinkime ir sudėliokime prioritetus, supraskim kitus- laimėsime visi, kartu ir didysis PASITIKĖJIMAS. „ Gyvenime svarbu yra ne užimti kažkieno kito, o savo vietą, ne vaikytis to, kas paklausu, prestižiška, o to, kas geriausiai leis išskleisti mano turimus talentus, kas leis pasireikšti mūsų pašaukimui...“- savo laiku sakė rusų poetas Joseph Brodsk, o psichologė E. Masalskienė yra pasakius: „ Pasitikintis savimi žmogus leidžia sau būti ir puikiu, ir nelabai... visokiu.“ Kiek šiuose žodžiuose gyvenimiškos tiesos, mūsų patirties, nuomonių sutapimo- spręskime patys, atmindami, kad mokslu vertėtų tikėti o ir meno žmonių įžvalgos vertintinos.

Adomas Neimontas, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos fizikos mokytojas

Fotografija Adomo Neimonto. "TAIP PASITIKIMA TĖVELIU- VAIRUOTOJU"

 

 

 

Scroll to top