Laikai keičiasi, palikdami ženklus su praeities kodu. Atkoduoti ne taip lengva, nes reikia: atrasti, sustoti, pažinti ir suprasti. O, supratus, žmogus gali leistis į naujų patyrimų kelią. Žinoma, tam reikia gebėjimo savarankiškai rinktis, atsakomybės, kritinio mąstymo ir kūrybiškumo. Stereotipinio, kasdienio supratimo kontekste dažniausiai atpažįstame kelio ženklus arba ženklus, žyminčius konkrečius objektus. Istorinio ar gamtinio paveldo objektų nesame įpratę laikyti laikmečio ženklais, tačiau vos tik juos priminus (priminus, nes tūkstančius kartų eita pro šalį), gimsta nuostaba ir smalsumas: o kas toliau? Toliau sėdome prie darbo stalo kartu su Klaipėdos Sendvario progimnazijos istorijos mokytoja Daiva Tamkuviene ir sudėliojome tarpmokyklinio integruoto – istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, dorinio ugdymo, menų, etnokultūros, IT ir matematinių bei inžinierinių sprendimų - projekto „Laikmečio ženklai“ žingsnius, kuris sėkmingai startavo Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje. Produktyvios pabaigos tikimės Klaipėdos Sendvario progimnazijos „Jaunųjų istorikų“ būrelio ir jų mokytojos Daivos Tamkuvienės organizuotame projekto tęsinyje Klaipėdoje.

I etapo, vykusio Priekulėje, tikslinė dalyvių grupė -  IIIg klasės mokiniai ir atvykę iš Klaipėdos sendvariukai. Mokiniai, sudarę mišrias komandas, kartu su mokytojais – Birute Rudgalviene, Egle Jociuviene, Simona Petrauskiene ir Daiva Tamkuviene -  dalyvavo užduočių atlikimo varžytuvėse. Pagal projektui sudarytą žemėlapį, komandos turėjo aplankyti 14 stotelių, kur jų laukė išradingai pasirengę agentai – žmonės, sukeliantys veiksmą ir nelengvos (vėliau kalbėjo mokiniai) užduotys.  Mokiniai,  atlikdami užduotis, per istorinio ir gamtinio paveldo ženklų tarpininkavimą, gilino žinias, įgijo naujų patirčių, pozityvių socialinių-emocinių išgyvenimų. Priekulės miesto gyventojai, mąsliai stebėjo pasipylusius gatvėse mokinius ir prošal pralekiančios mokytojos klausė, kokia šiandien šventė mieste? „Pamokos, pamokos kitaip...“, - skubėdama paskui savo mokinių komandą, šūktelėjo mokytoja.

Sugrįžus atgal į gimnaziją, truputį atsipūtus, komandos savarankiškai pasirengė surinktos medžiagos apibendrinimui. Linksmi ir išradingi pristatymai aktų salėje: puikios emocijos, tarpusavio pagalba, žinios ir supratimas bei gražiai užsimezgusi draugystė. Po I etapo refleksijos gimė naujų minčių ir papildinių II etapui, kuriuos, tikimės realizuoti birželio pradžioje.

Kiekvienas darbo procesas, kūrybinis žingsnis yra sėkmingas tuomet, kai jį lydi geranoriška pagalba ir susitarimai. Dėkoju Rugilei Jančauskienei ir Aurelijai Daugėlienei už objektyvius mokinių vertinimus, Jolantai Urbonavičienei ir jos mokinėms, kurios padėjo pasirengti kavos-arbatos pertraukėlei, Kornelijai Jociūtei už renginio apipavidalinimą, 7 b klasės mokinių etikos grupei, kuri parengė vienos stotelės užduoties dalį ir tiksliai apskaičiavo atsakymą. O, kaip smagu turėti būrelį bendraminčių mokytojų -  Birutė Rudgalvienė, Simona Petrauskienė ir Daiva Tamkuvienė – pasirengusių šokti į sportinius batelius ir lėkti kartu su mokiniais į žinių bei naujų patyrimų pasaulį. Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė – puiki partnerė, tarpininkė ir konsultantė, įgyvendinant pačias įnoringiausias mintis muziejuje ir jo teritorijoje. Nuoširdžiai tuo džiaugiamės. Ačiū Gimnazijos administracijai už inovacijų palaikymą ir sąlygų joms įgyvendinti sudarymą.

7 pamokos prabėgo greitai ir naudingai, pasiekėme tikslą – mokėmės sau bei gyvenimui. Mokymosi procesas buvo smagus, intriguojantis, nors ir sudėtingas.

Eglė Jociuvienė, etikos ir istorijos mokytoja

 

Scroll to top