„Iš naujo auksinis pumpuras vis sušvinta dangaus žydrynėj, tarsi kiekvieną rytą sakytų: „Šiandien džiaugsmas ir vėl tave aplankys“ (Henris Van Daikas).
Kas gali būti svarbiau už šviesą, kuri yra visko pradžia, kuri yra būties pagrindas, esaties prasmė, tikėjimas ir meilė? Tamsa dingsta, kai įsižiebia tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų.

Tikėdami šviesos stebuklu, gruodžio 13 d. vakare Vėžaičių lopšelio-darželio vaikai kartu su tėveliais ir lopšelio-darželio bendruomene sugūžėjo į miestelio bažnyčią paminėti tądien švenčiamos šv. Liucijos – šviesos mergelės – dienos. Renginio pradžioje sugiedota giesmelė varpelių skambesiu tarsi išsklaidė vakaro tamsą. Vaikų deklamuoti eilėraštukai ir auklėtojos Loretos skaitytos eilės sušildė visų susirinkusių sielas. Kunigui Viktorui įžiebus vaikų atsineštus žibintus ir mažų, ir didelių širdys prisipildė šilumos, šviesos ir jaukumo. Pašventintos ugnelės liudijo šviesos grįžimo šventę. Liucijos diena yra reikšminga, nes nuo jos nustoja ilgėti vakarai – saulė iki pat Kūčių leidžiasi vis tuo pat metu, tik ryte pateka minute vėliau.

Paminėję šv. Liucijos – šviesos, taip pat ir saulėgrįžos – dieną, uždegę ugneles ne tik žibintuose, bet ir savo širdelėse, lopšelio-darželio vaikai kartu su tėveliais į savo namus išsinešė šilumos ir šviesos spindulėlį.

Tebūna kuo jaukesnis artėjančių švenčių laukimas…

Rita Žemgulienė, ikimokyklinio ugdymo mokytoja