Š. m. vasario 18 dieną Dituvos pagrindinėje mokykloje organizuota metodinė diena. Dienos tikslas: keturių rajono – Dituvos, Dovilų, Gargždų „Kranto“ bei Lapių – pagrindinių mokyklų pedagogams pasidalinti gerąja patirtimi mokinių ugdymo(si) klausimais.

„Praeitis – dabartis – ateitis“ – trys žodžiai, kuriais apsibrėžta beveik dvidešimties pedagogų susirinkimo pagrindinė mintis: praeities klaidų nekartojimas, dabartinės situacijos kritinis vertinimas bei pozityviai nusiteikusios ir inovacijas priimančios ateities mokyklos perspektyvų aptarimas.

Atliepdami šiuolaikinės pamokos be monologo tikslus – tradicinių ir aktyviųjų mokymo metodų dermę pamokų metu – Dituvos mokyklos pedagogų komanda pristatė dažniausiai jų pamokose taikomus aktyviuosius mokymo metodus. Tai pradinėse klasėse labai populiarūs „Nebaigti sakiniai“, „Akvariumas“, „Mąstymo žemėlapiai“. Dažniausiai vyresnėms klasėms taikomi „Minčių lietus“ ir „Ratu pagal abėcėlę“. Itin daug pritaikymo pamokose variacijų turi „Aktyvus klausinėjimas“. Nors mokslinėje literatūroje išskirtinos net šešios galimos klausinėjimo pamokų metu strategijos (mokiniai savanoriškai atsakinėja į klausimus; mokytojo paskirti mokiniai atsako į mokytojo užduotus klausimus; mokiniai dirba mažomis grupėmis ar poromis, kad atsakytų į mąstymą provokuojančius mokytojo užduotus klausimus, ir visi pateikia vieningą atsakymą; iš dūzgiančios grupės atsakymą sureflektuoja vienas vaikas; atkaklus klausinėjimas; tikrinimasis porose, kai mokytojo užduotą klausimą mokiniai savarankiškai išdiskutuoja poroje) , vieningai nutarta, jog svarbi ne klausinėjimo strategija, o kiek mokinių patiria komforto būseną mokymo(si) procese klausinėjimo momentu. „Kiekviena klasė, kiekvienas mokinys yra individualūs atvejai, tad vienos klausinėjimo strategijos, taikytinos visiems, nėra.“, - savo patirtimi dalijosi Dituvos mokyklos istorijos mokytoja Milda Kontrimė, pasakodama, jog jos pamokose labiausiai pasiteisinusi „aktyvaus klausinėjimo“ variacija – „aktyvus klausinėjimas baltų lentelių pagalba“ .

Visų mokyklų pedagogai aktyviai įsitraukė į diskusiją, kuomet aptarinėtos informacinių technologijų galimybės pamokų metu: nuo darbo su išmaniosiomis lentomis iki įvairiausių programėlių planšetėmis. Kalboms pasisukus apie galimus renginių scenarijus, artėjančiai knygnešio dienai (kovo 16 d.), visų dėmesį patraukė Dituvos mokyklos lietuvių kalbos bei istorijos mokytojų rekomenduota Kauno apskrities viešosios bibliotekos puslapyje surasta programėlė – interaktyvus žaidimas „Knygos kelias“. Kelioms minutėms visi atitrūko nuo darbų ir pasinėrė į virtualų rašalo gamybos procesą.

Pedagogai pasakojo, jog kiekvieno metodo parinkimas mokinių žinių įsisavinimui yra itin atsakingas darbas: komfortabiliai pamokoje turi jaustis tiek mokytojas, tiek ir mokiniai. Tai patvirtino ir Gargždų „Kranto“ mokyklos geografijos mokytojos demonstruota parodomoji pamoka – lobio paieškos pasitelkiant kompasus. Reflektuodami šią veiklą pedagogai tvirtino, jog vis daugiau mokytojų organizuoja pamokas už klasės ribų netradicinėse erdvėse.

Netradicinės erdvės (pamokos muziejuose, meno galerijose, bibliotekose ir kt.) bei patyriminės pamokos (kuriose skatinama mokinius aplinką pažinti per pagrindinius pojūčius – regą, klausą, uoslę, skonį, lytėjimą) – dar viena būtinybė, siekiant vesti ne tradicines, o modernias, aktyvų mokinių dalyvavimą bei kritinį mąstymą sužadinančias pamokas. Ir šioje vietoje kiekviena mokykla galėjo papasakoti savo patirtis: nuo rudeninės talkos metu organizuotų lapų grėbimo ir svėrimo (integruotos fizinio lavinimo bei matematikos pamokos) iki orientacinių žygių pėsčiomis po aplinkines istorines vietas (integruotos fizinio lavinimo, geografijos, istorijos pamokos).

Įdomia patirtimi, organizuojant „atvirkščias pamokas“, dalijosi ir Dovilų pagrindinės mokyklos pedagogai. Visų dėmesį patraukė dar kartą primintas metodas „Šešios skrybėlės“. Metodas žinomas jau nuo 1980 m. (Edvardo de Bono knyga „Six Thinking Hats“) ir pamokose, taikant pastarąjį, galimybė į rūpimą klausimą ar objektą pažvelgti iš įvairių pusių, pedagogų taikoma taipogi jau ne vienerius metus. Pasidalijimas patirtimi bei pavyzdžiais, kaip tai taikoma konkrečiai lietuvių kalbos pamokose, visus dar kartą privertė suvokti, kad metodinės dienos yra svarbios bei būtinos kiekvieno mokytojo profesiniam tobulėjimui.

Milda Kontrimė, Dituvos pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja

VAIZDO ALBUMAS: https://photos.app.goo.gl/tfzxUZq9FEs82G1KA