Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas, Tolerancijos ugdymo centrus bei įvairias švietimo institucijas kviečiame kartu paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną – rugsėjo 23-iąją. Įgyvendindami švietimo apie Holokaustą programą, siekiame, kad mokytojai, kalbėdami apie Holokausto tragediją, pirmiausia papasakotų mokiniams apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę, puoselėjusią savitą kultūrą, tradicijas ir gyvenimo būdą, nes suvokti Holokausto tragedijos neįmanoma be suvokimo apie Lietuvoje gyvenusius žydus, jų indėlį į kiekvieno miesto ar miestelio gyvenimą. Holokausto tragedija pirmiausia buvo ir yra mūsų valstybės tragedija, palietusi kiekvieną Lietuvos vietovę, pakeitusi kiekvieno miesto veidą.


2013 metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu yra paskelbti Vilniaus geto atminimo metais ir primena mums, jog 1943 09 23 dieną, prieš 70 metų, buvo likviduotas Vilniaus getas – dalis šio geto kalinių buvo nužudyti Paneriuose, kita dalis pateko į koncentracijos stovyklas, įkurtas nacių okupuotose teritorijose.
Prisimindami Vilniaus geto gyventojų tragediją, kviečiame visoje Lietuvoje organizuoti paminėjimus „Atminties kelias“.
Pasiruošimas paminėjimui „Atminties kelias“:
Paminėjimui siūlome pradėti ruoštis anksčiau – paskatinti mokinius paklausinėti vyresnio amžiaus žmonių apie jūsų vietovėse gyvenusius žydus (apie žymesnius ar mažiau žinomus žmones, jų vardus, profesijas, vietą, kurioje gyveno ir, žinoma, tų žmonių likimus). Siūlome apsilankyti vietos krašto muziejuose ir paieškoti informacijos apie tai. Galbūt yra publikuotos knygos apie jūsų vietovę, tuomet informacijos galite rasti ir ten.
Taip pat iš anksto siūlome paprašyti mokinius pasirinkti lauko akmenų, ant kurių būtų galima rašyti (markeriu ar kita priemone). Ant šių paprastų lauko akmenų vėliau, jau prieš renginį, mokiniai užrašytų šioje vietovėje gyvenusių žydų vardus, pavardes ar kitą informaciją (gimimo metus, vietovę ar gatvės pavadinimą ir pan.), t. y. tai, ką pavyko sužinoti, ir į paminėjimą atsineštų tuos akmenis su jau užrašyta žinia.
Jeigu į paminėjimo vietą keliaujama pėsčiomis, mokiniai su mokytojais pakeliui galėtų aptarti tai, ką, besiruošdami paminėjimui, sužinojo apie čia gyvenusius žydus, apie jų tragišką likimą, apie tai, koks buvo paskutinis šių Lietuvos piliečių kelias. Jeigu paminėjimas organizuojamas mokykloje ar kitoje vietoje, tuomet renginio metu siūlytume pristatyti mokinių surastas istorijas, papasakoti visiems renginio dalyviams apie vietos žydų bendruomenės gyvenimą: kokie tai buvo žmonės, kaip jie gyveno, kuo vertėsi.

Lietuva garsėjo skaitlinga žydų bendruomene – čia gyveno apie 215.000–220.000 žmonių, o Vilniaus miestas buvo vadinamas „Šiaurės Jeruzale“. Labai svarbu mokiniams paaiškinti apie tragišką žydų tautos likimą nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje, Antrojo pasaulinio karo metu. Svarbu, kad mokiniai suvoktų, jog Holokaustas – masinis žydų žudymas, nėra vien Paneriai, Kauno IX fortas ar kita masinė žydų žudynių vieta. Holokaustas, kaip tragedija, yra Lietuvoje gyvenusių žydų – Lietuvos piliečių – netektis, gyvenusių Lietuvoje, kūrusių visų mūsų valstybę, puoselėjusių savitas tradicijas ir kultūrą.

„Atminties kelio“ idėja ir įgyvendinimas
Atminties keliu pavadinome todėl, kad mokyklų bendruomenes kviečiame nueiti pėsčiomis, jeigu yra galimybė dėl tinkamo atstumo, į žydų masinių žudynių vietas, kur ir siūlome organizuoti paminėjimus.
Paminėjimo vietoje, iš atsineštų akmenėlių su žmonių vardais, mokiniai kviečiami sudėlioti kelią – tarsi atminimą apie gyvenusius žmones. Kelias gali būti tiesi linija ar vingiuota. Šalia kelią simbolizuojančių akmenėlių su vardais, rekomenduojame padėti žvakutes, atminimo, pagarbos žuvusiems simbolius. Atminties kelias yra ypatingas tuo, kad turi vardus, savo istorijas ir yra tarsi takas, jungiantis praeitį su dabartimi.

Paminėjimo „Atminties kelias“ vieta:
Rekomenduojame paminėjimus organizuoti masinių žudynių vietose, kurios yra prie miestų ir miestelių. Jeigu nėra galimybės nueiti ar nuvažiuoti į tokią vietą, tuomet siūlome paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną mokykloje arba prie mokyklos.

Siūloma paminėjimo data – 2013 09 23 d., pirmadienis.

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti šios dienos paminėjimus inicijuoja jau daugiau nei dešimt metų. Šių metų rugsėjo mėnesio pradžioje pakvietėme visas bendrojo ugdymo įstaigas dalyvauti projekte „Kiekvienas žmogus turi savo vardą“. Šis ilgalaikis projektas susišaukia su šių metų Lietuvos žydų genocido aukų dienos paminėjimo idėja – projektas kviečia mokinius įsitraukti į kraštotyrinį darbą – rinkti vardus, pavardes ir istorijas apie įvairiose vietose gyvenusius žydus. Visa mokinių surinkta medžiaga pasitarnaus šių metų bei ateinančių metų rugsėjo 23-iosios paminėjimams.
Maloniai prašome visus, ketinančius organizuoti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos paminėjimus, pranešti apie tai Tarptautinei komisijai  iki 2013 09 20 d. el. paštu
Pranešdami nepamirškite lietuviškomis raidėmis nurodyti:
-    tikslų mokyklos pavadinimą;
-    mokyklos elektroninio pašto adresą;
-    renginio, minėjimo koordinatorių (vardas, pavardė, pareigos mokykloje, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas);
-    planuojamą renginio vietą ir laiką.
Minėjimo dalyvius registruosime iki rugsėjo 20 d. Jei registracija sėkminga, tą pačią dieną turėtumėte gauti registruojančio žmogaus patvirtinimą. Sąrašą su paminėjimus organizuojančiomis mokyklomis paviešinsime Tarptautinės komisijos interneto puslapyje www.komisija.lt, apie mokyklų organizuojamus renginius informuosime žiniasklaidą.
Po renginio prašytume atsiųsti 1–2 nuotraukas, kuriose matytųsi vykęs renginys, mokytojų ir mokinių veikla. Siųsdami nuotraukas, nepamirškite nurodyti savo mokyklos pavadinimo.
Išsamesnę informaciją mielai suteiksime telefonu  (8~706) 63 804 arba (8~706) 63 818.       

Pagarbiai,
Švietimo programų koordinatorė, vykdomojo direktoriaus pavaduotoja
Ingrida Vilkienė