Klaipėdos rajonas aktyviai įsitraukia į Lietuvos švietimo transformacijos procesus, dalyvaudamas „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programoje. Ši programa, inicijuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, siekia sukurti visiems mokiniams vienodas ir šiuolaikiškas sąlygas mokytis bei mažinti atotrūkį tarp skirtingų Lietuvos savivaldybių švietimo įstaigų. Klaipėdos rajonas, kaip sparčiai auganti ir besivystanti savivaldybė, susiduria su švietimo infrastruktūros ir paslaugų prieinamumo iššūkiais, todėl dalyvavimas TŪM programoje yra strategiškai svarbus žingsnis siekiant gerinti švietimo kokybę ir paslaugų prieinamumą.
Švietimo būklės analizė Klaipėdos rajone
Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės pažangos planą, viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria rajono švietimo įstaigos, yra nesubalansuotas mokyklų tinklas bei augantis mokinių skaičius tam tikrose seniūnijose. Didžiausias gyventojų ir mokinių skaičiaus augimas stebimas Sendvario, Gargždų ir Priekulės seniūnijose. Tai sąlygoja didelį spaudimą esamai švietimo infrastruktūrai. Kita svarbi problema – nepakankamas mokyklų aprūpinimas moderniomis ugdymo priemonėmis, lėtas kompiuterinės įrangos atnaujinimas ir vis dar gaji mokymo, o ne mokymosi paradigma mokytojų darbe.
Klaipėdos rajone veikia įvairių tipų švietimo įstaigos, įskaitant tris gimnazijas, vieną progimnaziją, dešimt pagrindinių mokyklų, penkias ikimokyklines įstaigas bei neformaliojo švietimo centrus. Rajono strateginiame plėtros plane numatyta tobulinti švietimo įstaigų tinklą, didinti neformalaus švietimo paslaugų įvairovę bei prieinamumą, patobulinti švietimo paslaugų kokybę ir sukurti saugią, įtraukiai ugdymuisi pritaikytą aplinką.
Programos tikslai ir uždaviniai
Klaipėdos rajono savivaldybė dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje su tikslu užtikrinti, kad kiekvienas mokinys turėtų galimybę mokytis šiuolaikiškoje, įtraukiančioje aplinkoje, kurioje būtų skatinamas jo asmeninis augimas ir pasiekimų gerinimas. TŪM programa Klaipėdos rajone orientuota į keturis pagrindinius uždavinius:
-
Mokyklos bendruomenės ryšių stiprinimas – siekiama, kad mokyklos vadovybė, mokytojai, mokiniai ir jų tėvai dirbtų išvien, ieškodami geriausių ugdymo sprendimų kiekvienam mokiniui.
-
Įtraukiojo ugdymo užtikrinimas – stiprinant mokyklų gebėjimus, skatinamas įtraukumas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir sudarant galimybes gauti reikiamą pagalbą.
-
Kūrybiškumo skatinimas ir inovacijų diegimas – ugdymo procesas praturtinamas bendradarbiaujant su kūrybinių sričių profesionalais, siekiama stiprinti socialinį ir kultūrinį ugdymą, skatinti mokinių kritinį mąstymą bei kūrybiškumą.
-
STEAM ugdymo plėtra – ypatingas dėmesys skiriamas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos sričių ugdymui. Tai bus pasiekiama modernizuojant esamas laboratorijas, diegiant naujas ugdymo priemones ir stiprinant mokytojų kvalifikaciją.
Dalyvaujančios mokyklos ir planuojamos investicijos
Klaipėdos rajone TŪM programoje dalyvaus trys pagrindinės gimnazijos: Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija. Šios mokyklos atrinktos atsižvelgiant į jų mokinių skaičiaus augimą, strateginius švietimo poreikius ir infrastruktūros būklę.
-
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija planuoja plėsti gamtos mokslų laboratorijas, stiprinti mokinių įtraukimą į STEAM veiklas bei modernizuoti esamą infrastruktūrą, kad atitiktų šiuolaikinius mokymo(si) poreikius. Gimnazija taip pat sieks gerinti įtraukiojo ugdymo sąlygas, įrengdama daugiau specializuotų kabinetų pagalbos specialistams.
-
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija ruošiasi dideliems pokyčiams, nes mokinių skaičius čia per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik 73 proc. Gimnazijoje trūksta aktų salės, nėra pakankamai erdvių įvairioms edukacinėms veikloms. Planuojama statyti naują pastatą, kuriame būtų įrengtos modernios laboratorijos, mokymosi erdvės bei aktų salė, skirta kultūrinėms veikloms ir mokinių saviraiškai.
-
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija sieks gerinti mokinių ugdymo kokybę per įvairias tarpinstitucines ir tarpdisciplinines veiklas. Daug dėmesio bus skiriama mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų stiprinimui, neformaliojo švietimo plėtrai bei specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tobulinimui.
Mokyklų infrastruktūros modernizavimas ir tinklaveika
Didelė dalis TŪM programos dėmesio Klaipėdos rajone skiriama infrastruktūros modernizavimui. Visos dalyvaujančios mokyklos planuoja atlikti mokymosi erdvių atnaujinimą, įrengti naujas laboratorijas bei ugdymo centrus. Siekiama, kad ne tik dalyvaujančios gimnazijos, bet ir kitos rajono mokyklos galėtų naudotis sukurta infrastruktūra ir ištekliais. Modernizacijos planai apima ne tik naujos įrangos įsigijimą, bet ir mokinių bei mokytojų darbo sąlygų gerinimą.
Tinklaveikos principas, skatinamas TŪM programoje, bus diegiamas per mokyklų bendradarbiavimą, dalijimąsi gerosiomis praktikomis ir bendrų veiklų organizavimą. Tai leis kurti naujus ryšius tarp rajono ugdymo įstaigų, skatinti inovatyvių mokymo metodų taikymą bei kurti bendrą, kokybišką ir įtraukią švietimo ekosistemą.
Klaipėdos rajono pažangos siekiai
Pagrindinis Klaipėdos rajono tikslas dalyvaujant TŪM programoje – sukurti tokias ugdymo sąlygas, kurios užtikrintų kiekvieno mokinio pasiekimų gerinimą. Klaipėdos rajono švietimo strategijoje numatoma iki 2030 m. kiekvienoje seniūnijoje įrengti šiuolaikiškas ugdymo erdves, užtikrinti modernią mokymo įrangą bei įtraukiąją ugdymo aplinką, taip sumažinant mokymosi pasiekimų atotrūkius tarp miesto ir kaimo mokyklų.
TŪM programos įgyvendinimas Klaipėdos rajone yra svarbus žingsnis ne tik siekiant švietimo kokybės ir prieinamumo gerinimo, bet ir kuriant stiprią, novatorišką ir įtraukią mokymosi aplinką, kurioje kiekvienas vaikas turi galimybes atsiskleisti ir pasiekti asmeninių mokymosi tikslų.
Įgyvendinimo eiga ir veiklų planavimas
Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą Klaipėdos rajone, bus vykdomi keli pagrindiniai darbų etapai. Pirmiausia, atlikus esamos infrastruktūros analizę ir parengus detalius kiekvienos dalyvaujančios mokyklos veiklos planus, prasidės modernizavimo darbai. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas ugdymo aplinkų pritaikymui mokinių ir pedagogų poreikiams. Bus kuriamos specialiosios ugdymo erdvės mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių, įrengiami nusiraminimo kambariai, sensoriniai kabinetai ir patalpos individualioms konsultacijoms. Taip pat planuojama stiprinti mokyklų administracijų ir vadovų lyderystės gebėjimus, siekiant efektyviau organizuoti ir vadovauti pokyčių įgyvendinimo procesams.
Kiekvienai projekte dalyvaujančiai mokyklai numatytos tikslinės investicijos, siekiant pagerinti ugdymo sąlygas ir mokymosi pasiekimus. Pavyzdžiui, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija investuos į IT infrastruktūros plėtrą ir socialinių emocinių gebėjimų ugdymą, o Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija planuoja įrengti naują aktų salę, kurioje galėtų vykti įvairūs kultūriniai ir edukaciniai renginiai, stiprinantys mokinių saviraišką ir kūrybinius gebėjimus. Taip pat bus siekiama užtikrinti gamtos mokslų, technologijų ir matematikos (STEAM) ugdymo kokybę per šiuolaikinių laboratorijų įrengimą ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą.
TŪM programos nauda bendruomenei
Viena iš svarbiausių TŪM programos dalių yra bendruomenių įtraukimas ir partnerystės stiprinimas. Klaipėdos rajono mokyklos sieks aktyviai bendradarbiauti ne tik tarpusavyje, bet ir su vietos verslo, kultūros ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Tai leistų mokiniams įgyti realias praktines žinias, dalyvauti kūrybinėse veiklose bei vykdyti bendrus projektus su vietos bendruomene.
Įgyvendinant programą, numatyta didinti ir švietimo paslaugų prieinamumą atokesnėse seniūnijose, kurios dažnai susiduria su švietimo paslaugų ir infrastruktūros trūkumu. Klaipėdos rajono strateginiame plane pabrėžiama, kad gyventojų skaičius tokiose seniūnijose kaip Dovilų, Kretingalės ir Priekulės stabiliai auga, todėl svarbu laiku pritaikyti infrastruktūrą ir pasiūlyti kokybiškas mokymosi sąlygas visiems mokiniams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Ilgalaikė perspektyva ir reikšmė švietimo sistemai
TŪM programa Klaipėdos rajone – tai daugiau nei tik mokyklų atnaujinimas ar infrastruktūros plėtra. Tai ilgalaikis projektas, kurio tikslas – keisti požiūrį į švietimą, skatinti nuolatinį mokymąsi ir švietimo kultūros atsinaujinimą. Nuo klasės aplinkos iki vadovų kompetencijų ir bendruomenės įsitraukimo – kiekvienas elementas yra svarbus siekiant sukurti tokią mokyklos kultūrą, kurioje kiekvienas mokinys būtų skatinamas siekti aukščiausių savo galimybių.
Programos vykdymas taip pat prisidės prie Lietuvos švietimo strategijos iki 2030 m. tikslų įgyvendinimo, kurių siekiama mažinant mokymosi rezultatų skirtumus tarp skirtingų regionų, skatinant ugdymo kokybės tobulinimą bei kuriant mokyklų tinklą, kuris atitiktų šiuolaikinius ugdymo(si) standartus. Klaipėdos rajone TŪM programa tikimasi ne tik pagerins mokinių pasiekimus, bet ir įtrauks daugiau vietos bendruomenių į švietimo procesus, stiprins bendradarbiavimo kultūrą ir taps pavyzdžiu kitoms savivaldybėms, kaip sėkmingai įgyvendinti pokyčius.
Sėkmės raktas – integruota strategija
Klaipėdos rajono TŪM pažangos planas suderintas su nacionaliniais švietimo strategijos prioritetais, todėl savivaldybė dirbs kartu su kitomis švietimo įstaigomis ir ekspertų komandomis, kad užtikrintų sklandų programos įgyvendinimą. Pasirinktas integruotas požiūris į mokinių pasiekimus, mokyklų vadovų ir pedagogų kompetencijų ugdymą bei infrastruktūros tobulinimą leis pasiekti realių rezultatų. Tinklaveikos ir bendruomenių stiprinimas taip pat prisidės prie visapusiškos mokinių gerovės ir sėkmės ugdymo procese.
Klaipėdos rajono švietimo ateities vizija
Dalyvavimas TŪM programoje Klaipėdos rajono mokykloms suteikia unikalią galimybę atsinaujinti ir stiprinti savo, kaip inovatyvaus švietimo centro, pozicijas. Per artimiausius keletą metų tikimasi, kad mokyklos taps šiuolaikinėmis ugdymo(si) erdvėmis, kuriose mokiniai ne tik įgis žinių, bet ir ugdys socialinius bei kūrybinius gebėjimus. Klaipėdos rajono savivaldybė, investuodama į švietimą, parodo, kad ateitis priklauso tiems, kurie noriai prisitaiko prie besikeičiančių pasaulio sąlygų ir kuria aplinką, palankią visapusiškam mokinių ugdymuisi.
Ši programa – tai žingsnis link pokyčių, kurie ilgainiui gali transformuoti ne tik atskirų mokyklų, bet ir viso rajono švietimo ekosistemą.
