Lietuvių kalba

apie zodzio galia 1Šiandienos žmogus vis daugiau dėmesio skiria lavinimuisi, ugdymuisi, tad tikrai supranta bibliotekos svarbą bei naudą. Joje teikiamos švietimo informacinės pagalbos paslaugos, organizuojamos skaitymo skatinimo, savišvietos, kultūrinio ir socialinio sąmoningumo, bendrųjų kompetencijų ir medijų raštingumo ugdymo veiklos. Ne išimtis ir Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazija, kurioje šiemet įvairiais būdais akcentuota, kad spalis – mokyklų bibliotekų mėnuo.  Bibliotekininkė Barbora Dotienė dalį trečiokų ir antrokų pakvietė į edukaciją, kurią vedė Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos Edukacinės erdvės edukatorė Valdemara Butkevičienė. Viešnia itin išryškino kūrybinio mąstymo, patyriminio mokymosi reikalingumą, tad  netradicinės pamokos dalyvius ir paragino aktyviai  pasvarstyti, ar įmanoma prikelti mirusį žodį?

lietuviu kalbos dienu renginiai 0Kiekvienais metais Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijoje vasario 16 d. – gegužės 7 d. minimos Lietuvių kalbos dienos. Įvairiomis veiklomis aktyviau prisidedama prie lietuvių kalbos puoselėjimo, stiprinama gimtosios kalbos mokymosi motyvacija,  didinamas lietuvių kalbos prestižas.

i literaturos pasauli pro bibliotekos durisGargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos pirmokams  (9 kl.) lietuvių kalbą ir literatūrą dėstantys mokytojai literatūros kurso pamokas pradėjo ne įprastame kabinete, o būtent bibliotekoje, kuri metaforiškai vadinama knygų namais. Simboliška, jog  naujoje mokykloje gimnazistai pamokas pradeda ir susipažindami su naujomis erdvėmis, jose dirbančiais žmonėmis.

konferencija naudingas patyriminis mokymosi budasGargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientės Julija Bendikaitė, Gabrielė Čiunkaitė, „užnorintos“ gimtosios kalbos mokytojos Zofijos Vaitkuvienės, dalyvavo respublikinėje lietuvių kalbos ir literatūros konferencijoje „Lietuvių maža, mes galime išlikti tik savo mokslu, gabumais, darbštumu“ (A. Stulginskis). Renginys skirtas Lietuvių kalbos dienoms paminėti.

2019 12 22 14 19 00 2019 12 Respublikinė mokinių konferencija Pažink žemaitiją Agluonėnų pagrindin2019-ieji metai buvo paskelbti Žemaitijos metais. Agluonėnų pagrindinė mokykla dalyvavo rajono etnokultūros programų konkurse ir gavo paramą projektui „Pažintis su Žemaitija“, skirtam Žemaitijos 800 metų sukakčiai. Mokykla yra Mažosios Lietuvos teritorijoje. Artimiausi mūsų kaimynai – žemaičiai. Noras kuo geriau pažinti kaimynus paskatino vykdyti šį projektą ir tapo pagrindiniu tikslu.

„Geros mokyklos koncepcijoje“, į kurią lygiuojasi visa šiandieninė švietimo sistema, teigiama: „<...> gera mokykla – pamatinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti ir sėkmės siekianti mokykla“.

Šiuolaikinėje mokykloje svarbiausiu tikslu tampa kritinio mąstymo, bendradarbiavimo, gebėjimo dirbti komandoje, mokėjimo mokytis ugdymas, todėl sėkminga mokytojos ir mokinio veikla – mąstymą lavinanti veikla, kurioje naudojama gausybė patrauklių metodų, padedančių atsiskleisti kūrybingumui. Kaip teigia žymus pedagogas, pedagogikos teoretikas Sebastianas Leitneris, šiandien svarbiau ne tai, ko mokytojas moko, bet tai, kaip mokiniai mokosi. Todėl pamokos netradicinėse erdvėse, edukacinės išvykos, patyriminis mokymas tampa neatsiejama kiekvienos mokymosi veiklos dalimi.

„Geros mokyklos koncepcijoje“, į kurią lygiuojasi visa šiandieninė švietimo sistema, teigiama: „<...> gera mokykla – pamatinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti ir sėkmės siekianti mokykla“.

Šiuolaikinėje mokykloje svarbiausiu tikslu tampa kritinio mąstymo, bendradarbiavimo, gebėjimo dirbti komandoje, mokėjimo mokytis ugdymas, todėl sėkminga mokytojos ir mokinio veikla – mąstymą lavinanti veikla, kurioje naudojama gausybė patrauklių metodų, padedančių atsiskleisti kūrybingumui. Kaip teigia žymus pedagogas, pedagogikos teoretikas Sebastianas Leitneris, šiandien svarbiau ne tai, ko mokytojas moko, bet tai, kaip mokiniai mokosi. Todėl pamokos netradicinėse erdvėse, edukacinės išvykos, patyriminis mokymas tampa neatsiejama kiekvienos mokymosi veiklos dalimi.

Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos antrokės Evelina Dargytė, Rugilė Žvirblytė, Greta Rudgalvytė, Aistė Dargužaitė, Ema Paulauskaitė turėjo galimybę dalyvauti respublikos bendrojo ugdymo mokyklų konferencijoje-viktorinoje ,,Kultūriniai, istoriniai ir biografiniai atspindžiai literatūroje“. Renginį, kuriame pranešimus skaitė dvidešimt devyni 9-10 klasių mokiniai, viktorinoje dalyvavo dar gausesnis būrys paauglių, organizavo Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija.

Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos III klasės A1 srauto mokinių (mokytoja Rasa Rusteikienė) lietuvių kalbos ir literatūros projekto ,,METŲ“ IŠMINTIS“ aprašymas:
Dirbdama gimnazijoje su vyresniųjų klasių mokiniais skatinu bent kartą metuose paruošti literatūros projektą, kurio temą pasiūlau, tačiau gimnazistams palieku laisvę interpretuoti. Taip mokiniai skatinami ne tik ,,sausai“ pažinti, suprasti ir išmokti medžiagą, ne tik rašinius mokosi kurti, bet ir įsitraukia į praktinę kūrybinę veiklą, patiria atradimo ir kūrybingumo skleidimosi džiaugsmą, ugdosi gebėjimą viešai pristatyti atliktus projektus. Dalinuosi originaliais šių metų gimnazistų darbais, tikėdamasi, kad toks tolimas rašytojas kaip Kristijonas Donelaitis gali priartėti prie jauno, šiuolaikinėse technologijose skendinčio, žmogaus.

Spalio 26 d. Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko respublikinė konferencija ,,Reformacija – 500. Istorinis, kultūrinis ir dvasinis palikimas“, skirta įprasminti daugelyje Europos šalių minimą Reformacijos jubiliejų. Renginyje dalyvavo naujus iššūkius kaip kelią į tobulėjimą priimantys, sveikai pasitikintys savo jėgomis mokiniai bei jų mokytojai iš Kretingos miesto mokyklų, Šiaulių rajono Kužių gimnazijos, Palangos senosios ir Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijų. Buvo pristatyti pranešimai, tiriamieji darbai, meninės improvizacijos, aktualizuojančios labai įvairias temas, susijusias su Reformacijos istorija, teologija bei filosofija. Taip ugdymasis konferencijoje tapo dialogiškas ir tyrinėjantis, peržengiantis mokyklos sienas.

Klaipėdos rajono Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijoje 2016 m. vykdytas skaitymo skatinimo projektas ,,Skaitymo patirčių spalvos“, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos. Projekto rengėja, vadovė – gimnazijos bibliotekininkė Barbora Dotienė.

Klaipėdos rajono mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, bibliotekininkai, kviesti svečiai ir mokinių tėvai kalbėjo apie kūrybinį polėkį, kuris vargu ar įmanomas be skaitymo, grožėjosi pasiekimais. Susitikimai su žymiais kultūros žmonėmis, kuriems skaitymas padeda sėkmingiau gyventi, jų kūrybos analizavimas skaitytojams buvo ir, manome, išliks  veiksminga priemone, skatinančia skaityti – plėsti kultūrinį akiratį.

Minėdami lietuvių literatūros klasikės Ievos Simonaitytės metus, Agluonėnų pagrindinės mokyklos mokiniai keletą renginių organizavo jau praėjusiais mokslo metais. Paskatinti lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, informacinių technologijų, pradinių klasių mokytojų, mokyklos bibliotekininkės, dalyvavome edukacinėse pamokose mokykloje ir rašytojos muziejuje Priekulėje, rengėme parodas, žymiausių kūrinių ištraukų skaitymų popietę, protų kovas. Mokslo metus baigėme pristatydami meninę kompoziciją romano ..Aukštujų Šimonių likimas" motyvais. Naujieji mokslo metai prasidėjo žygiu į rašytojos gimtinę – Vanagus.

Tiesa, planus pakoregavo pliaupiantis lietus, tačiau dalį žygio plano įgyvendinome.

Žinomas amerikiečių eseistas, filosofas ir poetas Ralfas Valdo Emersonas yra pasakęs: „Kalba – tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas Žemėje, atneša savo akmenį“. Tokį miestą jau ne vienerius metus bando statyti Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokiniai ir jų mokytojai. Šiemet  vėl tradiciniais ir netradiciniais renginiais paminėta Gimtosios kalbos savaitė, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso šalies etapas – išties didelė šventė. Šiemet ji vyko Šakių ,,Varpo“ mokykloje. Mus pasitiko šilta ir jauki mokyklos mokytojų ir mokinių bendruomenė ir besišypsantis šeimininkas direktorius  Vitas Daniliauskas. Nuotaikingas varpo skambėjimas, orkestro muzika, šypsenų šimtas – ir  iš karto pasijutome kaip namuose.  Direktorius pasidžiaugė, kad į „Varpo“ mokyklą iš visos Lietuvos susirinko gausus būrys skaitovų, jų mokytojų bei svečių. Mus pasveikino ir Šakių savivaldybės atstovai: vicemeras Edgaras Pilypaitis ir Šakių rajono sporto ir švietimo skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas. Į sceną buvo pakviesta ir Švietimo ministerijos pradinio ir pagrindinio ugdymo vyriausioji specialistė Elona Bagdanavičienė.

Regioniniame meninio skaitymo konkurse, kuris vyko Skuodo Pranciškaus Žadeikio  gimnazijoje kovo 18 dieną, Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazistai pelnė pirmąsias vietas ir vyks į respublikinį konkursą Šakiuose. Sveikiname Džiugą Girijotą (IVf),  9-12 klasių grupėje įveikusį net dvylika varžovų, ir poetinės (literatūrinės) kompozicijos (9-12 klasių grupė) dalyvius: Gintautę Rusteikaitę (IIIe), Austėją Grabauskaitę (IIIc), Akvilę Žiliūtę (IIIg), Vismantę Gindulytę (IIIc), Džiugą Girijotą (IVf), taip pat laimėjus pirmąją vietą. Džiugas konkurse skaitė ištrauką iš A. Škėmos romano ,,Balta drobulė“, o kompozicija ,,Kol mylėsi. Per amžius“ parengta pagal Edmundo Malūko romaną ,,Karalienė Barbora“. Mokinius rengė mokytoja Rasa Rusteikienė.

Gargždų muzikos mokyklos auklėtinė Austėja Gindulytė (8 klasė) 5 -8 klasių skaitovų grupėje paskaičiusi ištrauką iš H. Ullrich romano ,,Nevalia bučiuoti raganų“ iškovojo pirmąją vietą ir taip pat vyks į respublikinį konkursą. Mokinę ruošė mokytoja Laima Jusčienė.

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Ne be pagrindo. Kalba – svarbiausia informacijos perdavimo, žmonių bendravimo priemonė. Be jos nebūtų visuomenės, pažangos, kultūros. Pasaulio istorija mena beraštystės laikus, net amžius, kai nebuvo valstybių. Tačiau nėra buvę laikų, kad žmonija išsiverstų be kalbos. Net šventose knygose paliudijama jos dieviškoji prigimtis, mat, žmogų nuo kitų būtybių būtent ir skiria ši esminė galia. O per gimtąją kalbą žmogus savo būtį susieja su savąja tauta. Tad „kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos“? Taip XVI a. pabaigoje retoriškai, bet tikslingai klausė Mikalojus Daukša. Ką šiandien galėtume atsakyti mes?