Klaipėdos rajono mokyklos aktyviai dalyvauja (dalyvavo) Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamame projekte Nr. 09.2.1-ESFA-V-719-01-0001 "Kokybės krepšelis", siekiant pagerinti mokinių ugdymosi pasiekimus bei įgyvendinti pokyčius savivaldybėse ir mokyklose.

Projekto tikslai ir veiklos

Pagrindinis projekto tikslas – pagerinti mokinių ugdymosi rezultatus, skatinant pokyčius mokyklų ugdymo aplinkose. Projekto metu buvo numatyti šie uždaviniai:

• Didinti STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos) dalykų patrauklumą.
• Sudaryti galimybes patyriminiam ir interaktyviam mokymuisi gamtos mokslų, matematikos, informacinių technologijų bei pradinio ugdymo pamokose.
• Organizuoti ugdymą įvairiose aplinkose, siekiant kiekvieno mokinio asmeninės pažangos.

Projekto rezultatai ir įgyvendinimas

Projekto įgyvendinimo metu, 2021-2022 ir 2022-2023 mokslo metais, mokyklos siekė ugdyti kūrybiškas, kritiškai mąstančias asmenybes, kurios nuolat siekia pažangos. Buvo plėtojama inovatyvi ugdymo aplinka, įrengtos modernios gamtos mokslų laboratorijos, modernizuoti informacinių technologijų kabinetai, įsigytos būtinos mokymo priemonės, organizuojamas mokinių ugdymas įvairiose aplinkose, o mokytojų kompetencijos buvo tobulinamos per įvairias mokymosi veiklas.

Mokyklos dalyvės

Projekte dalyvauja Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinė mokykla ir Gargždų "Vaivorykštės" gimnazija, kurios prisijungė prie projekto 2021-2023 m. laikotarpiu. Taip pat, 2020-2022 m. projekte dalyvavo Klaipėdos rajono Priekulės I. Simonaitytės ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Endriejavo ir Kretingalės pagrindinės mokyklos.

Dalyvavimas projekte suteikia mokykloms galimybę modernizuoti mokymosi aplinką, stiprinti mokytojų kvalifikaciją ir plėtoti inovatyvų mokymą. Tai prisideda prie kokybiško ugdymo užtikrinimo ir skatina kiekvieno mokinio pažangą.

Ilgoji pertrauka

Informacija ruošiama...

Klaipėdos rajono švietimo centras etnokultūrinius projektus įgyvendina nuo 2016 m. Pirmaisiais metais buvo gautas Klaipėdos rajono savivaldybės finansavimas pagal Etninės kultūros plėtros programą vakaronei "Mokymo(si) prasmė ir etnokultūrinės variacijos". Šis renginys buvo skirtas rajono ugdymo įstaigų vadovams, Mokyklų metodinės tarybos nariams, mokytojams lyderiams bei Trečiojo amžiaus universiteto tarybos nariams. Renginio tikslas – puoselėti krašto etnografinį savitumą, autentiškus papročius ir tradicijas, skatinti jų perimamumą ir sklaidą, taip pat stiprinti etninės kultūros vertybių suvokimą. Svarbus aspektas buvo moksleivių ir pedagogų įtraukimas į tradicinių renginių organizavimą, panaudojant kultūros įstaigų parengtas edukacines programas ir kitas priemones.

Vakaronių ir Etninės Kultūros Skatinimas

Pastebėta, kad sėkmingas etnokultūrinių projektų įgyvendinimas mokyklų bendruomenėse prasideda nuo ugdymo įstaigų vadovų nuoseklaus susipažinimo su projekto tikslais, eiga ir planuojamais rezultatais. Todėl buvo organizuotas didelis renginys mokyklų vadovams ir švietimo lyderiams, kuriuo siekta juos motyvuoti plėtoti etninės kultūros veiklą ugdymo įstaigose. Renginio partneris ir vedėjas buvo kapela "Martvežiai", vadovaujama Jono Kavaliausko. Vakaronėje dalyvavo ir su švietimo centru bendradarbiaujantys Gargždų, Vėžaičių kultūros centrų bei Dovilų etninės kultūros centro atstovai. Į vakaronę susirinko 100 dalyvių: pedagogai, socialiniai partneriai, politikai ir kt. Vakaronės metu buvo pristatyta Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos etnografinių regionų dainuojamoji tautosaka, šokiai ir žaidimai.

Vytinės Juostos ir Tautinis Kostiumas

2017 m., Seimui paskelbus tautinio kostiumo metus, buvo parengtas projektas "Vytinė juosta – tautinio kostiumo dalis". Klaipėdos rajono švietimo centras organizavo kvalifikacijos tobulinimo seminarą rajono pedagogams ir TAU klausytojams, kurio tikslas buvo padėti išsaugoti vytinių juostų vijimo kaladėlėmis technologiją ateities kartoms. Seminarą vedė Gargždų "Minijos" progimnazijos technologijų mokytoja metodininkė Ramunė Našlėnienė, kuri pristatė vytinių juostų vaidmenį, paskirtį, funkcijas ir naudojimo įpročius lietuvių gyvenime. Seminaro dalyviai taip pat gavo praktinės patirties vytinių juostų vijimo kaladėlėmis pradmenų. Kadangi ši technologija yra sudėtinga ir ją įvaldę tik pavieniai etninės kultūros puoselėtojai, seminaras prisidėjo prie vytinių juostų vijimo žinių sklaidos jaunajai kartai.

Etninių Simbolių Raktas Kartų Ryšiui

2018 m., minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pasirinkta etnokultūrinio projekto tema – "Etninių simbolių raktas kartų ryšiui". Projekto tikslas buvo ugdyti jaunosios kartos valstybinę savivoką, stiprinant kartų ryšius per lietuvių tautinių simbolių pažinimą. Projekto metu moksleiviai buvo motyvuoti domėtis etnine kultūra ir savarankiškai tyrinėti etninius simbolius. Mokytojai, tautodailininkai ir senjorai glaudžiau bendradarbiavo, organizuojant praktinius užsiėmimus, kuriuose moksleiviai mokėsi iš žymių tautodailininkų ir meistrų. Projekto dalyviai atliko kūrybinius darbus, kurie vėliau buvo eksponuojami Klaipėdos rajono švietimo centro erdvėse visus 2018–2019 mokslo metus.

Etninių Simbolių Raktas Bendrystei

2019 m. buvo tęsiamas projektas etninių simbolių tema, pasaulio lietuvių metais pasirinkus naują aspektą – "Etninių simbolių raktas bendrystei". Mokytojai stiprino savo etnokultūrines kompetencijas dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose įgijo praktinių įgūdžių, kuriuos galėjo pritaikyti savo ugdymo procese. Pavasarį organizuotos kūrybinės dirbtuvės "Velykų margutis: spalvos, raštai, simboliai", o vasarą mokytojai susipažino su batikos technika dirbtuvėse "Etninių simbolių batika", kurias vedė amatininkė Kristina Šorienė. Parodų veikla taip pat tęsiama nuo 2019 m. rudens, įtraukiant mokinių darbus, atspindinčius senovės lietuvių ženklus ir raštus.

Išvados

Projektai įrodė, kad etninės kultūros sklaida yra neatsiejama nuo bendruomeniškumo ir įtraukties, o mokytojų ir moksleivių dalyvavimas veiklose padeda išlaikyti gyvą tautinį identitetą ir perduoti jį ateities kartoms.

Klaipėdos rajono mokyklos – žengia inovacijų keliu

2018–2019 m. Klaipėdos rajono ugdymo įstaigos sėkmingai įgyvendino Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą "Atvirkščia pamoka – kiekvieno mokinio sėkmei". Projektas buvo skirtas modernizuoti ugdymo procesą pradinių klasių mokyklose, ugdyti mokinių savarankiškumą bei skatinti bendradarbiavimą tiek tarp mokinių, tiek tarp mokytojų ir tėvų.

Kas yra atvirkščia pamoka?

Atvirkščia pamoka – tai ugdymo metodas, kuris keičia tradicinį mokymo modelį ir suteikia mokiniams galimybę daugiau laiko skirti praktiniam mokymuisi. Užuot tiesiogiai gavę informaciją per pamokas, mokiniai savarankiškai pasiruošia medžiagą namuose, o klasėje jiems suteikiama galimybė diskutuoti, bendradarbiauti, taikyti įgytas žinias praktinėje veikloje.

Projekto veiklos ir rezultatai

Projektą įgyvendino keletas Klaipėdos rajono mokyklų, tarp jų – Priekulės I. Simonaitytės gimnazija, Veiviržėnų J. Šaulio gimnazija, Plikių I. Labutytės bei Dovilų pagrindinės mokyklos. Projekto metu mokytojai buvo mokomi naujos metodikos taikymo, konsultuojami tiek tiesiogiai, tiek nuotoliniu būdu, o mokymus vedė ir konsultacijas teikė lektoriai iš Jungtinės Karalystės ir Lietuvos specialistai.

Vienas iš esminių projekto tikslų buvo didinti mokinių savarankiškumą ir skatinti jų įgūdžius naudoti informacines technologijas. Mokytojai dalinosi savo sukurtomis "atvirkščiomis pamokomis", o šios pamokos buvo pritaikytos pradinių klasių mokiniams, siekiant didesnės mokymo veiklos įvairovės ir mokinių aktyvumo. Taikant šį metodą, mokiniai mokėsi naudoti informacines technologijas saugiai, ieškojo informacijos internete, žodynuose, atliko interviu su mokyklos ir miestelio žmonėmis.

Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas – projekto sėkmės pagrindas

Projekte ypatingas dėmesys buvo skiriamas tėvų ir mokytojų bendradarbiavimui. Tėvai buvo aktyviai įtraukti į vaikų mokymosi procesą, naudojant platformą EDMODO, kuri leido efektyviai organizuoti tėvų susirinkimus, o tėvai galėjo geriau suprasti, ko mokosi jų vaikai. Šis tėvų įtraukimas buvo laikomas vienu iš netikėtų, bet itin sėkmingų projekto rezultatų.

Tęstinumas ir ateities galimybės

Nors oficialiai projektas baigėsi 2019 metais, jo veiklos tęsiamos iki šiandien. Mokytojai toliau naudoja "atvirkščią pamoką" ne tik pradinių, bet ir vyresnių klasių mokiniams, ypatingai nuotolinio mokymo metu. Šis metodas padeda didinti mokinių motyvaciją ir savarankiškumą, o mokytojai ir toliau aktyviai dalijasi savo patirtimi, vesdami seminarus bei metodines dienas.

Mokykimės kitaip – siekime sėkmės kartu!

Projektas "Atvirkščia pamoka – kiekvieno mokinio sėkmei" rodo, kaip inovatyvūs mokymo metodai gali padėti mokiniams mokytis efektyviau ir su malonumu. Tai kelias ne tik į sėkmingą mokymąsi, bet ir į bendradarbiaujančią bei mokytis pasirengusią bendruomenę. Mokyklos, dalyvavusios projekte, atvėrė duris inovacijoms, skatino mokytojų profesinį tobulėjimą ir įkvėpė visą Klaipėdos rajono bendruomenę siekti naujų, prasmingų rezultatų.