Metodinė veikla

Rašytoja Mary Pettibone Poole yra pasakiusi, jog patirtis yra tai, ką gauni ieškodamas kažko kito. Tuo galėjo įsitikinti ir 39 Šilutės Pirmosios, Švėkšnos „Saulės“, Palangos Senosios, Rietavo Lauryno Ivinskio, Veiviržėnų Jurgio Šaulio, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijų bei Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokiniai lapkričio 23 d. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje vykusioje konferencijoje „Patirčių kaleidoskopas“ („Kaleidoscope of Personal Experience“).

2018 m. lapkričio 14 dieną Šiauliuose vyko regioninė tarptautinės DofE (The Duke of Edinburgh‘s International Award) apdovanojimų programos konsultacija. Joje dalyvavo Gargždų, Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Sedos, N. Akmenės, Šiaulių, Šilalės, Kvėdarnos mokyklų, DofE programų ir žygių vadovai.

Pagal ULAC parengtą medžiagą, gruodžio 3 dieną Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje vyko viktorina – protų mūšis „AIDS: geriau žinoti 18“. Renginį iniciavo gimnazijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Birutė Grevienė.. Renginyje dalyvavo 3 komandos, sudarytos iš 8kl ir IIIg. kl. mokinių, bei mišri mokytojų ir tėvų komanda.

Pažvelk, vaikeli,
Medžiai kaip nurimę!..
Pamynę puošnų rūbą
Sau po kojom.

Kokia rimtis,
Koks įstabus gražumas
Advento naktį
Miglomis nuklostė.

Pažvelk. Ir įsileisk į savo širdį
Gražumą neregėtą.
Pakelk akis į dangų,
Kur aušrinė šviečia.

Mūsų rajono logopedai ir specialieji pedagogai aktyviai bendradarbiauja su kitų rajonų ir miestų specialistais. 2018 lapkričio 16 d. vykome į Jurbarką, kur dalyvavome seminare „Gerosios darbo patirties sklaida: Galimybės ir iššūkiai ugdant vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Inovatyvūs įgalinimo metodai", kuris vyko Jurbarko švietimo centre.

S. Kneipo metodikos esmė – 5 sveikatinimo elementai:
• subalansuota mityba;
• vandens terapija (grūdinimas);
• vaistažolių terapija (augalinės arbatos, eteriniai aliejai);
• judėjimas;
• harmonija arba tvarkos terapija (ne tik fizinė, bet ir minčių, veiklos bei aplinkos harmonija).
Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ bendruomenė šia kryptimi žengti nutarė 2018 m. pavasarį.

2018 m. spalio 25–27 dienomis Varšuvoje vyko kasmetinė „eTwinning“ konferencija, į kurią susirinko pačių geriausių Europos projektų autoriai pasidalinti patirtimi ir pristatyti savo projektus. Džiaugiuosi laimėjusi konkursą „Geriausia Lietuvos „eTwinning“ mokykla 2018”, nes buvau pakviesta dalyvauti didžiuliame „eTwinning“ bendruomenės renginyje, kuriame sutikau mokytojų iš visos Europos.

Programos „eTwinning“ veiklų tema 2018-aisiais – kultūros paveldas, todėl ir konferencijoje buvo gvildenama ši tema, dalinomės patirtimi, kaip sekėsi domėtis praeitimi ir semtis išminties ateičiai. Iškilmingiausias konferencijos momentas buvo geriausių Europoje „eTwinning“ projektų apdovanojimų ceremonija. Buvo labai įdomu iš arčiau susipažinti su kitų šalių mokytojų gerąja praktika vykdant šiuos projektus.

Rinkodaros specialistai sako, jog kai kada pirma turi parduoti problemą, kad parduotum produktą. Turbūt dažnas sutiks, jog malonu ir produktyvu dirbti su mokiniais, kurie mokosi, to nori, klauso. 2015 m. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas iliustravo, jog tinkamoje aplinkoje mokiniai gali pasiekti 16 procentų daugiau žinių ir gebėjimų. Žinant skaitmeninės epochos tempus ir tai, jog Lietuva yra tarp keturiasdešimt turtingiausių pasaulio šalių, auga akivaizdus poreikis naujos kartos mokytojų, su nauja mokomąja kalba bei aplinka. Jau kelinti metai tradicine tapusioje kasmetinėje metodinėje sesijoje, Klaipėdos rajono mokyklų flagmane, Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijoje, pristatomos idėjos, kaip kuriant virtualias mokymo(si) aplinkas realizuoti šiuolaikiškas pamokas.

Nuo šios dienos Švietimo centre eksponuojami nuostabūs, turtingi spalvomis, iš pirmo žvilgsnio sudarantys tapybos darbų įspūdį – Angelės Pakamorienės spalviniai.
Angelė Pakamorienė – Gargždų „Minijos“ progimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, Klaipėdos rajono geografijos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, organizuojanti respublikines geografijos olimpiadas bei padedanti pasiruošti šalies jauniesiems geografams tarptautinėms geografijos olimpiadoms. O šiais metais mokytoja pasiūlė ir rajono kolegoms suburti geografų akademinę grupę bei reguliariai rinktis į sesijas, kurių metu mokytojai padėtų stiprinti savo mokinių geografijos žinias. Galbūt tokios akademinės sesijos-pamokos padės labiau atsiskleisti gabiems rajono mokiniams, galbūt išvysime daugiau rajono jaunųjų geografų respublikinėse olimpiadose, o gal ir tarptautinėse... Tuo tikime.

Nors vietos savivaldos diena Lietuvoje minima nuo 2007 metų, Švietimo centas į ją įsijungė tik šių metų spalio 10 d.
Džiugu buvo sulaukti gausaus svečių būrio iš Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos. „Kranto“ trečiokėliai kartu su savo mokytojomis Danute Elena Raudiene ir Ilona Stoniene atėjo pažiūrėti, kur mokosi Klaipėdos rajono mokytojai. „Mokytojams irgi reikia mokytis, kad gerai išmokytų savo mokinius“, vieningai klegėjo mokinukai. Švietimo centro direktorė Ramutė Sirutienė ir metodininkė Nomeda Skliuderienė papasakojo svečiams, ką veikia švietimo centro darbuotojai, kaip kuriamos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos, kaip transliuojamos nuotolinės paskaitos, kaip mokosi mokytojai, kas tai yra Mokyklų metodinė taryba ir t.t.

Regioninės anglų kalbos mokinių konferencijos nuostatai, atsisiųsti>>>

„Ateities inžinerija“ (AI) – tai neakivaizdinė neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) centro programa, skirta įtraukti mokinius bei mokytojus į šiuolaikinių technlogijų ir techninės kūrybos pasaulį. Projektas savo veiklą pradėjo 2017 metais. Dabar iš viso yra siūloma 10 skirtingų veiklos sričių. Mokiniai iš visos Lietuvos yra kviečiami į 3 sesijas, kurių bendra trukmė – 12 dienų. Dalyvaujantys mokytojai ir mokiniai yra kviečiami į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU), kuriame ir vyksta didžioji dalis užsiėmimų. 2018 metų rugsėjo 24-28 dienomis dviejose AI programose dalyvavo 8 Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokiniai bei socialinė pedagogė Rosita Jankauskaitė – turėjo galimybę susipažinti su „Šiuolaikinės statybinės konstrukcijos ir saugos sistemos“ bei „Žalioji energetika“ temomis.

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija jau 26 metus vykdo projektą „Draugystė su Švabacho menų gimnazija“. Rugsėjo 20 – spalio 1 d. dvidešimt keturi I-IV gimnazijos klasių mokiniai ir juos lydintys trys mokytojai viešėjo Švabacho mieste (Vokietija). Kelionės tikslas – susipažinti su šios šalies kultūra, papročiais, bendraamžių gyvenimo ir mokymosi ypatumais, patobulinti anglų kalbos žinias ir kalbėjimo įgūdžius.

Pasitinkant auksinį rudenį Klaipėdos rajono biologijos mokytojai kartu su Kretingos, Salantų, Jurbarko, Šakių ir Klaipėdos miesto kolegomis dalyvavo biologijos asociacijos rengtoje respublikinėje konferencijoje „Ugdymą stimuliuojančios aplinkos, kaip priemonė mokymuisi tyrinėjant“, kuri vyko Vilkaviškio rajone Paežerių dvaro sodyboje.

Konferencijos metu mokytojai išklausė pranešimą aktualia tema ,,Brandos darbo ypatumai ir įgyvendinimo patirtys“. Nacionalinio egzaminų centro specialistė Jolanta Pauliukienė ir brandos darbų vertintojas Romas Darafėjus kalbėjo ir paaiškino, su kokiais sunkumais susidūrė mokiniai rašydami biologijos brandos darbą ir kokie klausimai kilo vertintojams. Buvo aptarta EMA 5-6 klasių mokiniams ir galimybė bendrauti šioje elektroninėje sistemoje ne tik su mokinias, bet ir su jų tėvais.

Klaipėdos rajono švietimo įstaigų metodinės veiklos prioritetai 2018–2019 m. m. (prioritetas – ugdymo kokybė)

1. Mokymo ir mokymosi gerinimas (mokinys–mokytojas–tėvai):
1.1. atskirų mokinių pažangos  stebėjimo, vertinimo ir įsivertinimo sistemos tobulinimas;
1.2. mokymosi pagalbos teikimas – orientavimasis į mokinio poreikius;
1.3. aktyvūs ugdymo metodai ir ugdymo turinio integravimas;
1.4. socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas;

2. Duomenimis grįstas ugdymo ir mokymo kokybės gerinimas:
2.1. tarptautinių, nacionalinių mokinių pasiekimų  tyrimų, testų rezultatų, rekomendacijų  ir išvadų panaudojimas;
2.2. mokyklos išorinio vertinimo,  įsivertinimo ir kitų duomenų naudojimas;

3. Pedagoginių darbuotojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas:
3.1. profesinis pedagogų skaitmeninio raštingumo didinimas;
3.2. kolegialaus grįžtamojo ryšio  panaudojimas mokytojo kompetencijų tobulinimui;
3.3. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ryšio su ugdymo procesu užtikrinimas.




 

 

Klaipėdos rajono švietimo įstaigų metodinės veiklos prioritetai 2016 – 2017 m. m.

1. Mokymo ir mokymosi gerinimas (mokinys–mokytojas–tėvai):
1.1. atskirų mokinių pažangos stebėjimo ir vertinimo sistemos tobulinimas;
1.2. mokymosi pagalbos teikimas;
1.3. ugdymo turinio integravimas ir tarpdalykinės sąsajos;
1.4. mokymo(si) nuostatų ir būdų veiksmingas taikymas;
1.5. gabių mokinių ugdymas.
2. Prevencinių pilietinio, socialinio ir emocinio mokinių ugdymo programų integravimas į ugdymą.
3. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ryšio su ugdymo procesu užtikrinimas.

 

Klaipėdos rajono švietimo įstaigų metodinės veiklos prioritetai 2015 – 2016 m. m.

1.Mokymo ir mokymosi gerinimas:
1.1. individualios mokinių pažangos vertinimo tobulinimas;
1.2. ugdymo turinio integravimas ir tarpdalykinės sąsajos;
1.3. IKT naudojimas;
1.4. gabių mokinių ugdymas;
1.5. mokymosi pagalbos teikimas.
2. Pilietinis, socialinis ir emocinis mokinių ugdymas.
3. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir ugdymo proceso ryšio užtikrinimas.

 

Klaipėdos rajono švietimo įstaigų metodinės veiklos prioritetai 2013 – 2014 m. m.

1. Nuoseklus pamokos tobulinimas:
1.1. mokinių pažangos vertinimas;
1.2. ugdymo turinio individualizavimas ir diferenciavimas;
1.3. IKT naudojimas;
1.4. Gabių mokinių ugdymas.
2. Mokymosi pagalbos teikimas;
3. Socialinis emocinis mokinių ugdymas.

Pokategorės